Statistika gąsdina – per 2009 metus iš gyvenimo Kupiškyje savo noru pasitraukė 17 žmonių, per dešimt šių metų mėnesių – 15.
Kupiškio rajone gyvena 22 tūkst. gyventojų, tad tai didžiausias skaičius savižudžių, tenkantis 100 tūkst. gyventojų visoje Europos Sąjungoje.
Atsakymo neranda
„Nežinau, kas gali įvardyti tikrąsias priežastis. Nuo panašios nelaimės mano šeimoje jau praėjo treji metai. Susirenkame, svarstome, kodėl taip galėjo nutikti, – atviravo su Kupiškiu sutikusi supažindinti miesto rajono Savivaldybės Kanceliarijos skyriaus vadovė Stasė Krestovienė. – Tokie dalykai palieka klausimų visam gyvenimui. Dėlioju visokius variantus, kodėl brolis pasitraukė. Jei mes patys negalime suprasti, kaip kiti gali žinoti, kodėl taip vyksta?“
Nelaimių buvo prieš krizę
Kupiškis – gyvas miestas. Gyvenamoji aplinka puikiai sutvarkyta. „Gaila, nebuvote rudenį, tvarkome marias. Aplinka dar gražės, – pasakoja S. Krestovienė. – Ne veltui Kupiškis vadinamas pensininkų rojumi. Upė sutvarkyta, turime Henriko Orakausko muziejų po atviru dangumi.
Žinoma, labai optimistiškai dar negyvename. Biudžetas nedidėja. Tačiau savo noru pasitraukusių iš gyvenimo žmonių buvo ir tais gerais laikais, kai krizės nebuvo.“
Veiksnių visuma
Prieš 14 metų į Kupiškį atvykusi psichologė Violeta Dimavičiūtė sako, kad vienas veiksnys negali lemti apsisprendimo. „Tai psichologinių, biologinių ir socialinių faktorių visuma, – sako psichologė. – Dažnai klaidingai manoma, kad gyveno kaime, neturėjo darbo, daug gėrė ir nusižudė...
Yra pasyvių žmonių, kurie nuleidžia rankas, neturi jokio intereso. Kai kurie žmonės įpratę taip gyventi, jie neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip. Jie nedalyvauja miesto renginiuose. O veiklos čia visokios yra. Neseniai net Trečiojo amžiaus universitetą įkūrėme.“
Suaugusiesiems pagalbos nėra
„Kiekvienoje giminėje galima rasti savižudybės atvejų. Miestelis mažas, darbo mažai, nueisi į polikliniką ir kokią pagalbą gausi? – teigė specialistė. – Bus gydoma medikamentais. O jei žmogus, kuriam trūksta išsilavinimo, gyvena kaime, kur jis gali kreiptis? Yra tik atvykstančių specialistų. Pavyzdžiui, mokiniai jau žino, kur ieškoti psichologinės pagalbos. Kai 1996 metais pradėjau dirbti Kupiškio rajone, tada buvau vienintelė iš specialistų. Ar policija skambindavo, ar į mokyklą vykti reikėdavo – visur turėjau padėti aš.“
Kuo mažiau romantikos
„Stengiamės, kad apie savižudybes būtų kuo mažiau kalbama teigiamai, kad nebūtų romantikos, – sako V. Dimavičiūtė. – Vienas mokinys bandė pasitraukti iš gyvenimo ir prisivalgė musmirių. Vaikai suprato, kad tai blogai, priėjo prie jo ir klausė, kaip jam šovė tokia mintis į galvą. Tačiau vaikas turėjo daug rimtų problemų ir taip jas bandė spręsti.“
Šeimos neieško pagalbos
„Jei vienas žmogus savo noru pasitraukia iš gyvenimo, tada seka dar 2, 3 savižudybės iš eilės, – sako Kupiškio rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Mėlynis. – Ir vėl ramu. Kartais bandydavau net Mėnulio fazes stebėti, bet ir tai nesutapo. Kai kuriose šeimose bandymas nusižudyti būna nebe pirmas, bet šeima nesikreipia pagalbos. Mano, užėjo vieną kartą ir praeis. Jei būtų gerų psichologų, būtų galima pasiūlyti pagalbą, bet tam nėra pinigų.“
Bedarbių daugiausia nuo 1999 m.
Bedarbių Kupiškyje net 17 proc. – tai didžiausias skaičius nuo 1999 metų. „Manau, nedarbas priveda žmogų prie negerų minčių, – teigia A. Mėlynis. – Kalbėjome su Darbo biržos skyriaus darbuotojais – žmonės tingi dirbti. Gyvena iš bedarbio pašalpos, negali nė bulvių pasisodinti. Vien iš valstybės gyventi sudėtinga, žmones klampina alkoholis.“
Anot A. Mėlynio, būtų sunku skirstyti, ar tyčia iš gyvenimo pasitraukia bedarbiai, ar alkoholikai. „Žudosi labai įvairūs žmonės, bet daugiausia – darbingo amžiaus, – skaudžias pasitraukimo iš gyvenimo istorijas prisimena A. Mėlynis. – Vienas žmogus šiais metais mirė nuo patirtų sužalojimų, kai nebe pirmą kartą apsipylė benzinu ir pasidegė.
Vienas žmogus iššoko iš ligoninės ketvirto aukšto, kitas – iš nuosavo namo balkono, verslininkas nusišovė.“
Pašalpų dienos kaip siaubas
Didžiausia bėda – kas mėnesį mokamos pašalpos. „Mes net savo darbus planuojame pagal mėnesio 10 dieną, nes tada išmokamos pašalpos, – sako pareigūnas. – Tada 5, 6 kartus padaugėja iškvietimų į problemines šeimas. Vykstame ten su socialiniais darbuotojais.
Kai kurias šeimas net po kelis kartus per parą tenka aplankyti. Žinoma, ne visus alkoholis prie savižudybės priveda. Gal išgėrus būna drąsiau... Tačiau nematau, kur gali slypėti tikrosios šaknys. Deja, prie kiekvieno nepristovėsime. Į įvykį dažniausiai vykstame post factum ir tiriame aplinkybes.“
Užimtumo neįskiepysi
Pareigūnas pasakoja, kad žmonės neturi įpročių kreiptis į psichologus ir labiau linkę problemas spręsti patys: „Čia gal žmonių mentalitetas kaltas. Nors dainoje sakoma, kad „kupiškėnai – geri žmonės...“ bet jei užsiimti kokia nors veikla noro nėra, kaip tą norą galima įskiepyti? Gal nedarbas streso įvarė, bet nėra padėties be išeities...“
FAKTAI:
Kupiškyje daugiausia mažų įmonių, kurios įdarbina po 20, 30 žmonių.
Klesti medienos, siuvimo pramonė, taip pat paslaugų sektorius.
Prieš krizę bankrutavo apie 100 žmonių įdarbinusi amerikiečių medžio apdirbimo įmonė „Ochoco Lumber".
Didžiausios įmonės „Durpeta“, „Dastros medis“, „Slavita“, „Lelija“ siuvimo cechas, norvegų kapitalo „Vimodi“
3 000 mokinių psichologinę pagalbą Kupiškyje teikia 4 psichologės.
Šiuo metu Kupiškio darbo biržos skyriuje užregistruota 11 laisvų darbo vietų
Bedarbių mieste – 17 proc.
Psichologinės pagalbos telefonai:
Vaikų linija www.vaikulinija.lt
8 800 11111, Kasdien 11.00-21.00
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt
8 800 28888, I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems
www.kpsc.lt
8 800 60700, Visą parą
Pagalbos moterims linija
8 800 66366, I-V 10.00-21.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba)
8 800 77277, I-V 16.00-20.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras
8 800 26161 8 5 2773135, I-V 8.00-16.00 Visą parą