Daiva Savickienė
Šalyje kasmet įsteigiama tūkstančiai įmonių, tačiau didelei daliai žmonių tai atrodo neįgyvendinamas dalykas.
Nors nedarbas didelis, tačiau kurti nuosavą verslą išdrįsta ne kiekvienas. Steigti savo įmonę dažniausiai ryžtasi jau subrendę žmonės.
Eina pramintais takais
„Swedbank“ Verslo aptarnavimo kokybės departamento vadovas Aivaras Janušauskas sako, kad kasmet šalyje įsteigiama apie 13 tūkst. naujų įmonių. Du trečdalius įkuria vyrai, o statistinis jaunojo verslininko portretas yra 35-erių, gyvenantis didmiestyje. Nuosavą verslą Lietuvoje kuriančių moterų amžiaus vidurkis – 36-eri metai. Pasak A. Janušausko, nors moterų versle, ypač smulkiajame, palaipsniui daugėja, tačiau jos steigti verslą ryžtasi rečiau nei vyrai.
Pusė visų naujų įmonių įkuriama Vilniuje. Toliau rikiuojasi Kaunas, Klaipėda. Miestų, kuriuose pradedama daugiausia naujų verslų, pirmajame penketuke kelerius pastaruosius metus išlieka ir Alytus. Pagal įkurtų įmonių skaičių praėjusiais metais Alytus buvo ketvirtas miestas visoje šalyje, aplenkęs didesnius Šiaulius ir Panevėžį.
Asmeninėmis santaupomis Lietuvoje finansuojama apie 60–70 procentų naujai kuriamų verslų. Pastebima, kad verslo naujokai dažnai eina kitų pramintu taku – ne kurdami naują idėją ir produktą, o siūlydami tai, kas yra rinkoje, konkuruodami kaina ir kokybe.
A. Janušausko teigimu, tokiu atveju mažesnė rizika, reikia mažiau pradinio kapitalo, o startas – greitesnis. Matant, kad verslas nekonkurencingas, taip pat greitai galima ir pasitraukti.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia pradedančių verslininkų sulaukia prekybos sektorius.
„Swedbank“ Verslo aptarnavimo kokybės departamento vadovas sako, kad jau kelerius metus gana sparčiai auga informacinių technologijų įmonių skaičius. Šiame sektoriuje metų pradžioje veikė 11 procentų daugiau įmonių nei pernai. Augo ir plėtojančių mokslinę veiklą įmonių skaičius – metų pradžioje jų veikė 19 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Pasak A. Janušausko, duomenys rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvoje naujai įregistruotų įmonių startuoja sėkmingai ir po pirmųjų metų tęsia veiklą. Praėjus trejiems metams po steigimo 50 proc. įmonių buvo išlikusios aktyvios.
Plėtros dinamika
Remiantis „Registrų centro“ ir VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį įregistruotos 7 072 naujos įmonės, 80 daugiau nei pernai per tą patį laiką. Pasak VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Manto Nociaus, nors išregistruotų įmonių skaičius per metus padidėjo 23,3 procento, vis dėlto sunkumų patyrusių įmonių raidos tendencija rodo, kad reikšmingų verslo suprastėjimo požymių nėra, o išregistruotų įmonių skaičiaus padidėjimas – labiau techninis veiksnys.
Lietuvoje sparčiausiai tebedaugėja mažųjų bendrijų ir uždarųjų akcinių bendrovių. Šių metų liepos 1 dienos duomenimis, šalyje buvo registruotos 4 949 mažosios bendrijos, 70 procentų daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Vertinant penkių didžiųjų miestų ir mažesnių savivaldybių bendras tendencijas, plėtros dinamika keičiasi nedaug. Pasak M. Nociaus, 2014 metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, didžiuosiuose miestuose buvo įsteigta 2,9 procento daugiau įmonių, o Kaune bei Panevėžyje plėtra buvo didžiausia – atitinkamai 13,6 ir 11,6 procento.
Jo teigimu, sunkumų patyrusių juridinių asmenų vertinimas, atliekamas pagal VMI skelbiamus duomenis, rodo, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, bendras sunkumų patyrusių įmonių skaičius šalyje mažėjo 2,1 proc.
Pasak M. Nociaus, siekiant didinti šalies verslumo lygį, reikalingi kompleksiniai veiksmai. Vienas iš svarbių aspektų – jaunimo verslumo skatinimas. Dėl šios priežasties „Versli Lietuva“, be daugelio kitų projektų, organizuoja ir jaunimui skirtą renginių ciklą „Verslas veža“. Jaunimui patraukliai pateikiama įkvepiančių tikrų sėkmės istorijų, o ne sausos statistinės informacijos. „Jaunam žmogui labai svarbu matyti pavyzdį žmogaus, kuris savo jėgomis sėkmingai įgyvendino idėją ir betarpiškai papasakoja savo patirtį, nes dažnai jaunimas per mažai tiki savimi ir vietoj nuosavo verslo kūrimo pasirenka samdomą darbą. Tačiau verslui sukurti ir plėtoti gera idėja bei tikėjimas tuo, ką darai, yra vieni iš svarbiausių elementų – tai įrodo sėkmingų jaunų verslininkų pavyzdžiai. Žinoma, sėkmei versle reikalingas ir verslo procesų, finansavimo galimybių išmanymas, gebėjimas užmegzti naudingus kontaktus“, – teigė M. Nocius.
Sumažėjo per pusę
Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Žiaunienė sako, kad šiais laikais didžioji dalis žmonių verslą kuria ne todėl, kad kitaip negali ir turi realizuoti savo idėją, bet dėl to, kad nebeturi iš ko gyventi.
Kuriančiųjų verslą skaičius gana didelis, tačiau ne visiems pavyksta įsikabinti. Šiemet pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai (paslaugų paketas, susidedantis iš konsultacijų, mokymų ir virtualaus biuro paslaugų) dalinami asmenims iki 30 metų.
A. Žiaunienė pastebi, kad didžioji dalis kuriančiųjų verslą yra vyresni nei 30 metų, tad norinčiųjų gauti verslo krepšelius sumažėjo kone per pusę. Jos manymu, taip yra todėl, kad labai jauni žmonės savo įmonių nesteigia – su 100 litų verslo nepadarysi. Pradedant verslą reikia pradinio kapitalo, o jį dažniau turi vyresni.
Direktorė pastebi, kad labai naujų, originalių verslų mieste praktiškai nesikuria. „Visi dairosi, ką daro kaimynai“, – sako ji.
Dabar pastebima banga įmonių, siūlančių išsineštinę kavą, tačiau toks verslas nėra didelė naujiena. Vienas naujesnių produktų mieste – jogurtinių ledų baras. „Visame pasaulyje kažko labai originalaus žmonės nesugalvoja“, – tvirtina A. Žiaunienė.
Šiuo metu vykdoma ir nauja moterų verslumą skatinanti programa. Direktorės teigimu, moterys svarsto, kuo užsiimti, domisi galimybėmis.
Ji pastebi, kad į konsultacinį centrą ateinantys žmonės yra gana verslūs. Šalyje esame lyderiai pagal išduotų verslo krepšelių skaičių. Direktorės manymu, tai galbūt lemia ne pagerėjusios sąlygos verslui kurti, o tiesiog žinojimas, kur kreiptis pagalbos. Panevėžiečiai kuria servisus, visuomeninio maitinimo įmones – daugiausia paslaugų srities. Besirenkančiųjų gamybą nedaug, nes tam galbūt reikia ir didesnio pradinio kapitalo.
Tiesa, pastebima, kad kuriantieji verslą pirmą kartą ne visada supranta, kad viskam reikia pastangų. Tad ne vienas neskiria tinkamo dėmesio, pavyzdžiui, rinkodarai.
„Klientas apie tave nieko nežino. Jei ant sienos tik užsirašei pavadinimą, tai neišsprendžia problemos“, – teigia A. Žiaunienė.
Gana verslūs
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius nemano, kad Panevėžys skiriasi nuo kitų panašių miestų. Jaunimo verslumas, spėja, veikiau susijęs su jaunuolių kiekiu mieste, o Panevėžys neturi daug akademinio jaunimo. Miestuose, kur jo daug, paprastai dalis absolventų pasilieka ir stengiasi kažką ten kurti. Panevėžyje gal daugiau jaunuolių renkasi profesinį mokymą ir darbininkiškas specialybes. Tam tikra šių specialybių atstovų dalis taip pat kuria savo verslą, tačiau dauguma gal renkasi samdomą darbą.
„Mūsų miestas nuo seno orientuotas į pramonę ir žemės ūkį“, – sako generalinis direktorius. Kita vertus, tyrimai rodo, kad Panevėžys nėra priskiriamas prie miestų, kuriuose reikėtų skatinti jaunimo verslumą. Tokių miestų, pasak V. Matkevičiaus, daugiau Rytų Lietuvoje – Kupiškis, Visaginas, Zarasai, Ignalina, Molėtai.
„Nesame prie tų rajonų, kur mažas verslumas“, – sako V. Matkevičius.
Taip pat juntama ir didelė baimė. Pasak V. Matkevičiaus, ji yra teorinė ir praktinė. Praktinė susijusi su biurokratine našta. Vos įkūrus verslą, užpuola visos tikrinančios institucijos.
„Tokie dalykai gali užmušti jauno žmogaus iniciatyvą. Seni vilkai prie to įpratę“, – mano jis. Taip pat yra ir teorinė baimė – pasakojimai, informacija iš šalies apie mokesčius, nesėkmes ir pan. Rūmų generalinio direktoriaus manymu, valstybė turėtų imtis kardinalių ir labai ryžtingų sprendimų. Galbūt įmonėms, kuriose dirba jauni žmonės, reikėtų taikyti daugiau lengvatų.
Pasak V. Matkevičiaus, dabar į darbą mieliau priimamas kad ir turintis tam tikrų bėdų labiau patyręs žmogus nei nepatyręs jaunas. Generalinio direktoriaus teigimu, tik vienetai įmonių gali sau leisti išmokyti jauną žmogų.
„To jaunimo nėra daug ir jis daug nekainuotų. Galbūt priėmusios jaunus žmones įmonės mokėtų mažiau mokesčių už juos, o tuos pinigus skirtų jų algoms ar investuotų į mokymus“, – svarsto V. Matkevičius.
Nori valstybės tarnybos
Imtis savarankiškos veiklos dalį žmonių paskatina ir susiklosčiusios aplinkybės. Pavyzdžiui, tam ryžtamasi netekus darbo. Kita vertus, Darbo biržos specialistai pastebi, kad dauguma vis dėlto linkę dairytis samdomo darbo.
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako, kad metų pradžioje sulaukiama norinčiųjų gauti verslo liudijimą antplūdžio. Tačiau šis rodiklis tiesos neatskleidžia, nes tuo metu dažnas Darbo biržoje registruojasi dėl mokestinių lengvatų, o su verslo liudijimais dirba jau ne vienerius metus. Pasak V. Trofimovo, vienais metais buvo analizuoti duomenys ir pastebėta, kad apie 90 procentų Panevėžio mieste išduodamų verslo liudijimų yra būtent tokie.
„Visa Europa pastebi vieną įdomią tendenciją. Jaunimas siekia karjeros valstybinėse institucijose – viešajame sektoriuje“, – sako jis.
Neseniai atliktos apklausos parodė, kad jaunimas norėtų imtis verslo, bet kitos apklausos rodo, kad jaunimą vilioja viešasis sektorius. Pasak direktoriaus, čia paprastai būna didesni nei minimalūs atlyginimai, jie sumokami laiku, daugiau garantijų. Jo teigimu, tai ne vien Lietuvos, o visos Europos problema.
V. Trofimovo manymu, sunku jaunimui turėti pradinį kapitalą, trūksta ryžto imtis verslo ir pan. Vyresni žmonės taip pat susiduria su panašiomis problemomis.
