Kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt Jūratė Altonaitė pasakojo, kad ligos simptomai – be galo nemalonūs: nuolat spaudžia smilkinius, jaučiamas skausmas pakaušio srityje, svaigsta galva, nelaikoma pusiausvyra, spaudžia krūtinę:
„Dėl kairės pusės valdymo sutrikimo ir jutimų sutrikimų nejaučiu karščio bei šalčio, galiu labai lengvai susižeisti, todėl negaliu dirbti jokio darbo. Vakare arba anksti ryte, vos tik atsikėlus, visi juntami simptomai paūmėja.
Ypatingai rytais pasireiškia stiprus galvos svaigimas, todėl negaliu eiti tolimų atstumų, tenka prisėsti arba visai atsigulti. Kurį laiką padėdavo sėdėjimas, tačiau dabar, kai nugara vos išlaiko kūną, tenka ir vis dažniau prigulti.“
Maža to, Jūratės ligai progresuojant atsirado ir galūnių nejautra bei jų trumpėjimas. Jūratė sako, kad per dvejų metų laikotarpį itin pastebimi tapo ženklūs galūnių pasikeitimai – ypatingai tai matyti rankos pirštuose. Pastaruoju metu atsirado ir dusimo priepuoliai, liežuvio tirpimas.
Nerimą moteriai kelia ir vis labiau dažnėjantys rijimo sutrikimai, kurių metu ji gali bet kada užspringti.
Susipažinti su išsamiu Jūratės pasakojimu ir jos ligos istorija galite štai čia.
Siringomielija – kas tai?
Santaros klinikų Neurochirurgijos centro vadovas prof. Saulius Ročka aiškina, kad siringomielija – liga arba būsena, kurios metu nugaros smegenyse susikaupęs nugaros skystis ima po truputį naikinti smegenų audinį:
„Kartais tai gali nutikti ne tik nugaros smegenyse, bet ir pakilus aukštyn link galvos į smegenų kamieną. Tokiu atveju būklė yra vadinama kiek kitaip – siringobulbija.“
Pasiteiravus, kokios yra galimos ligos atsiradimo priežastys, profesorius teigia, kad priežasčių – visa galybė, kartais ligos sukėlėjo net ir nepavyksta aptikti, tad dėl šios priežasties neretai liga vadinama idiopatine.
Vis dėlto, manoma, kad liga atsiranda sutrikus smegenų skysčio cirkuliacijai nugaros smegenyse. „Tai gali sukelti patirta trauma, kai smegenėlių apatinė dalis nusileidžia į stuburo kanalą iš galvos smegenų, taip pat auglys, uždegiminės ligos“, – teigia neurochirurgas.
Įdomu tai, kad nuo šios ligos nėra apsaugotas nė vienas, kadangi ji gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Be to, liga taip pat gali būti susijusi ir su genetika, tam tikrais įgimtais sindromais, vystymosi sutrikimais.
Simptomai
Neurochirurgijos centro vadovas prof. Saulius Ročka pasakoja, kad siringomielijos simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kiek liga yra pažengusi:
„Pasireiškus ligai dažniausiai būdingas būna skausmo, šalčio, karščio ar kitų jutimų išnykimas. Vėliau pastebima, kad mažėja raumenų masė plaštakose, rankose ir kitur. Ligai progresuojant ima silpti visos rankos, kojos, palaipsniui žmogus yra paralyžiuojamas. Raumenų atrofija yra vienas šios ligos požymių.“
Pasireiškus pirmiesiems simptomams, ligos diagnostika toliau pereina prie radiologinių tyrimų: magnetinio rezonanso, panoraminio ištyrimo ir kt.
„Gydymas dažniausiai priklauso nuo to, kas yra ligos priežastis. Pirmas dalykas, ką stengiamės daryti, tai pašalinti ligos sukėlėją, susiaurėjusią smegenų dalį, atlaisvinti jungtį.
Jei tai susiję su trauma, tuomet stengiamasi atstatyti stuburo ašį ir takus, kuriais teka smegenų skystis. Kartais tiesiog bandoma drenuoti ertmę, kuri susidaro smegenyse ir nukreipti susikaupusį skystį kitur, kur jis galės rinktis“, – aiškina profesorius.
Paklaustas, ar įmanoma taikyti bent kažkokią prevenciją norint sumažinti riziką susirgti šia liga, pašnekovas trumpai atsako: „Viskas labai lengva – svarbu nepatirti traumos, neturėti auglių, nesirgti uždegiminėmis ligoms.“
Tačiau yra ir gerų žinių. Jei liga diagnozuojama anksti ir yra nustatoma jos priežastis, yra kur kas didesnė tikimybė pasveikti ir gyventi įprastą gyvenimą:
„Tačiau, jei liga pažengusi ir susidaro ertmės, o nugaros smegenys išnyksta, tai tokiu atveju šie pakitimai yra negrįžtami.“
