Sausros, miškų gaisrai, karščio bangos, dideli potvyniai, netikėtas ir gausus sniegas – visi šie ekstremalūs gamtos reiškiniai jau tampa tiesiog nauja norma, kuri yra ne kas kita kaip mūsų gyvenimo, kuriame bėgame nuo klimato kaitos problemų, pasekmė.
Prieš kelerius metus akivaizdų ryšį tarp šiltėjančio klimato ir ekstremalių gamtos reiškinių įrodė Potsdamo klimato įtakos tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkai. „Ir jie visiškai neišvengiami, o ir gali būti gerokai dažnesni, jei ir toliau nesirūpinsime sparčiai besikeičiančiu klimatu“, – įsitikinusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė.
Tirdami ryšį tarp šiltėjančio klimato ir ekstremalių gamtos reiškinių, mokslininkai nustatė, kad kylant pasaulinei temperatūrai, Arktis įšyla labiau nei likusi Šiaurės pusrutulio dalis, o sumažėjęs temperatūros skirtumas tarp Arkties ir likusio regiono susilpnina orų apykaitą. Šiaurės pusrutulį sudaro didelė dalis „sausųjų“ teritorijų, kurios šyla ir atvėsta greičiau nei vandenynai, o šių dviejų komponentų rezultatas – užstrigusios lėtosios sinoptinės bangos, sustiprinančios tokius ekstremalius gamtos reiškinius, kaip pavyzdžiui, sausra.
Dr. A. Galvonaitės teigimu, tam, kad suprasti šį sąryšį, didelių tyrimų nereikia – reikia tik prisiminti mokykloje išmoktus fizikos dėsnius.
„Juk nuo ko viskas prasideda? Ir orų kaita, ir ekstremalūs gamtos reiškiniai prasideda nuo susidariusio temperatūros skirtumo. Saulė nevienodai įšildo įvairius žemės paviršius, todėl jie spinduliuoja nevienodą šilumos kiekį į atmosferą, susidaro vertikalūs oro srautai, o jau tuomet formuojasi ir vėjai, ir slėgio kaitos, ir ciklonai, ir kiti reiškiniai“, - sako ji.
Tad jei nenorite prisišaukti gamtinės nelaimės į savo namus, būtina pradėti galvoti ne tik apie saugią aplinką, bet ir apie savo veiksmus, kuriais dažnai prisidedame prie visuotinio klimato atšilimo, o tai reiškia, kad ir prie jo ekstremalėjimo. Realios grėsmės ir su ja susijusių pasekmių galima išvengti, jei ribosime aplinką teršiančio transporto naudojimą, taupysime energiją, rūšiuosime atliekas, sodinsime medžius ir pan.
Kai kurios labiausiai įsiminusios 2014 m. klimato anomalijos ir ekstremalūs gamtos reiškiniai:
* VISAME PASAULYJE pernai fiksuota pati aukščiausia vidutinė metinė temperatūra per visą instrumentinį stebėjimo laikotarpį nuo 1881 m. (ir Lietuvoje, kuri turi tokius stebėjimus nuo 1770 m.);
* PIETŲ AFRIKOJE metų pradžioje lankė dramatiškos sausros, prilygusios pačioms baisiausioms sausroms žemyno istorijoje 1933 m.;
* PIETŲ AMERIKOS ŽEMYNE buvo pastebėtos drėgnesnės nei įprasta oro sąlygos gegužę ir birželį kai kuriose Paragvajaus teritorijose, pietų Bolivijoje ir pietryčių Brazilijoje; kritulių kiekis net 250 proc. viršijo ilgalaikį vidurkį;
* HAVAJŲ salyną rugpjūčio pradžioje siaubė stipriausias salyno istorijoje uraganas-tropikų audra Iselle (220km/h), kuris savo mastu ir prognozėmis prilygo 1992 m. Havajams smogusiai tropikų audrai Iniki;
* RYTŲ ŠIAURĖS RAMIOJO VANDENYNO uraganų sezonas net 143 proc. viršijo normalios sukauptos ciklono energijos veiklų vidurkį (20 audrų, 14 uraganų);
* VAKARŲ JAPONIJOJE – pernykštis rugpjūtis, kai iškrito trigubai daugiau kritulių už vidutinį šio mėnesio kritulių kiekį, tapo šlapiausiu nuo 1946 m., o prie ekstremalaus drėgmės kiekio dar prisidėjo ir taifūnai Halongas bei Nakris;
* ŽEMUTINĘ KARIFORNIJĄ (MEKSIKA) rugsėjo viduryje siautė uraganas Odile (215km/h), siejamas su 1967 m. čia siautusiu stipriausiu uraganu Olivia;
* INDIJOJE ir PAKISTANE rugsėjį sraunios liūtys sukėlė potvynius, kurių metu daugiau kaip 100 tūkst. žmonių liko be pastogės, 250 – žuvo;
* PIETRYČIŲ INDIJĄ spalio mėnesį užklupo uraganas Hudhud (215 km/h), atnešęs didžiules liūtis – vienoje iš Indijos teritorijų fiksuotas paros kritulių kiekis sudarė net 380 mm;
* MAROKE lapkričio lietūs sukėlė potvynius; kai kuriose teritorijose vos per kelias dienas fiksuotas metinis kritulių kiekis.
Informacija parengta pagal JAV Nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos ir Pasaulinės meteorologijos organizacijos stebėjimų duomenis.
