Nepaisant visų Hitlerio padarytų blogybių, jis buvo puikus oratorius. Jo viešos kalbos taip paveikdavo žmones, kad šie ne tik apsiverkdavo ar patirdavo susijaudinimą, bet ir sutikdavo besąlygiškai jam paklusti. Psichologai sako, jog dėl to kaltas išskirtinis Adolfo balso tembras.
Žmonės atsimena Hitlerio balsą, kaip užburiantį, šiurpuliukus keliantį skambesį. Antrojo pasaulinio karo tyrėjas ir rašytojas George Steiner teigė, kad vien klausantis Hitlerio kalbos per radiją, atrodydavo, jog kartu su garsu pro radijo garsiakalbį išeina iš kūnas. Jis teigė, kad garsiausio nacio balsas buvo niekam neprilygstamas.
Visgi, kad ir kiek kalbų jis būtų pasakęs, iki šių laikų yra išlikęs tik vienas kokybiškas garso įrašas, kuriame jis kalba ne kaip oratorius. Tai 1942 metais slapta įrašytas jo ir Suomijos gynybos lyderio Carl Gustaf pokalbis. Pokalbį įrašė inžinierius, vos po 11 minučių sugautas ir nužudytas SS pareigūno.
