Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pirmadienį teismo posėdyje nagrinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimą dėl nuteistojo Vlado Belecko perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.
2000 metais V. Beleckas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už garsaus kunigo ir kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus nužudymo organizavimą.
Neteisėtai naudojosi mobiliuoju telefonu
Pirmadienį vykusio teismo posėdžio metu Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atstovas prašė teikimą tenkinti ir nuteistąjį V. Belecką perkelti iš kalėjimo į pataisos namus, kadangi jis kalėjime atliko jau daugiau kaip dešimt metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, su kitais nuteistaisiais nekonfliktuoja, nuolat palaiko santykius su artimaisiais.
Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus, teismas atsižvelgė į tai, kad V. Belecko elgesys, atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, yra vertinamas patenkinamai, jis yra linkęs smulkiai pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus.
V. Beleckas bausmės atlikimo metu du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Taip pat yra gauta duomenų, kad V. Beleckas naudojosi neteisėtai kalėjime laikomu mobiliuoju telefonu, planuodamas galimus kalėjimo režimo pažeidimus.
Taip pat nuteistasis V. Beleckas yra įrašytas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą.
Linkęs pažeidinėti bendrą tvarką
Teismas nutartyje konstatuoja, kad V. Beleckas yra linkęs pažeidinėti bausmės atlikimo kalėjime režimą ir ši jo savybė turėtų galimybę dar labiau pasireikšti švelnesnio režimo pataisos namuose bei turėtų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems pataisos namuose.
Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad V. Beleckas už padarytus nusikaltimus buvo nubaustas pačia griežčiausia bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis pripažino, tik prieš prašydamas kalėjimo administracijos teikti teikimą dėl jo perkėlimo į pataisos namus, todėl tai teismui kelia rimtų abejonių dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumo.
Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. Beleckui bausmės – laisvės atėmimo iki gyvos galvos, atliekamos kalėjime, tikslai dar nėra pasiekti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo sušvelninti V. Beleckui laisvės atėmimo bausmės režimo, t.y. perkelti iš kalėjimo į pataisos namus, todėl teikimas netenkintas.
Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.
Pagrobta 5 mln. litų vertės kolekcija
Kaunietis V. Beleckas nuo senų laikų garsėjo kaip sumanus brangių meno šedevrų perpardavinėtojas.
Vieną šiurpiausių nusikaltimų Lietuvos kriminalistikos istorijoje sumaniusio kauniečio kaimynai, iki šiol besiglaudžiantys Žemuosiuose Šančiuose esančiuose mediniuose barakuose, prisiminė, kad dar jaunystėje V. Beleckas, prireikus antikvarinių baldų, paveikslų ar senovinių skulptūrėlių, bet kuriuo paros metu išmaišydavo visą Kauną ir galiausiai jų rasdavo.
Dėl išskirtinių gabumų realizuojant meno kūrinius jis buvo gerbiamas ne tik tarp pogrindžio milijonierių.
V. Stupakovas buvo tapęs ir patikimiausiu meno vertybių ekspertu, kurį vertino kadaise šalyje karaliavusių Daktarų, Vilniaus brigados, Tulpinių ir Princų gaujų nariai.
Kaune kalbama, kad būtent šie kriminalinio pasaulio lyderiai iki gyvos galvos Lukiškėse kalinčiam V. Beleckui yra suteikę amžinos neliečiamybės ir saugumo garantiją.
Garsus dvasininkas ir visuomenės veikėjas R. Mikutavičius paslaptingai dingo 1998 metų birželio 30-osios pavakarę, kai iš savo buto, esančio Kaune, Laisvės alėjos 9 name, išėjo apžiūrėti jam pasiūlytos pirkti antikvarinės lovos.
Meno vertybių verteivos V. Belecko įviliotas į išnuomotą butą Panemunėje, jis buvo apsvaigintas eteriu ir pasmaugtas.
Nusikaltimo sumanytojas su bendrininkais - Ivanu Kvaskovu, Artūru Daškovskiu ir Valdu Puodžiūnu auką įkėlė į automobilio bagažinę ir nuvežė prie Nemuno.
R. Mikutavičius buvo suvyniotas į vielos tinklą ir nuskandintas.
Tą patį vakarą nusikaltėliai iš kunigo buto pagrobė maždaug 5 milijonų litų vertės meno kūrinių kolekciją.
Kunigo byloje – paslaptingos mirtys
1998-ųjų vasarą Kauno policijai ir prokurorams pradėjus narplioti kunigo R. Mikutavičiaus mirties aplinkybes, vienas pirmųjų kaip įtariamąjį policijai ir prokuratūrai V. Belecką nurodęs kaunietis Vytautas Šimkus vėliau paslaptingai mirė. Nuo infarkto.
Maždaug pusmetį praleidęs už grotų, V. Beleckas buvo išleistas į laisvę. Mat teisėsaugininkams trūko jo kaltės įrodymų. Nepavyko jų rasti, kol žurnalistas Vilius Kavaliauskas pranešė apie rinkoje pardavinėjamus kunigo R. Mikutavičiaus apdovanojimus ir kitas numizmatikos ir faleristikos vertybes.
Tik tada V. Beleckas vėl buvo suimtas ir vėliau nuteistas.
2001-ųjų vasarą atokioje sodyboje Varėnos rajone ne mažiau mįslingomis aplinkybėmis mirė Valstybės saugumo departamento (VSD) Vilniaus apygardos vadovas Valdas Kvaraciejus. Jis buvo vienas pagrindinių kunigo nužudymo bylos tyrimo koordinatorių pradiniame jos etape.
Oficiali mirties priežastis – išeminis širdies infarktas, tačiau apžiūrėdami kūną po mirties saugumo darbuotojo artimieji sėdmenų srityje aptiko žymių, panašių į injekcijos pėdsakus.
