Trims dienoms rugsėjį Lietuvos kultūros sostine tapsiantys Zarasai žada daug netradicinių renginių.
Pirmą kartą įvyksiančioje Lietuvos kultūros mugėje šalies savivaldybės kviečiamos pristatyti kultūros projektus, tačiau, pasak rengėjų, daugelis jų to daryti neskuba.
Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Zarasų ežero sala atgis: čia prasidės tris dienas ir naktis vyksiantys Lietuvos kultūros sostinės renginiai.
Vienu metu trijose scenose vyks fokloro, džiazo, klasikinės muzikos koncertai, veiks improvizuota šiuolaikinio meno galerija, bus pristatomos mados scenoje ant vandens.
Svarbiausias akcentas – pirmoji Lietuvos kultūros mugė, kurioje kultūrinius projektus pristatyti kviečiamos visos savivaldybės, tačiau kol kas atsiliepė mažiau nei pusė jų.
„Vieni delsia, galvoja, žiūri į kitus. Kiti labai drąsiai imasi veiklos ir dalyvauja: pavyzdžiui, tiek Vilniaus miesto savivaldybė, ypatingai Kauno rajono savivaldybė. Arba Joniškio savivaldybė su Žagarės vyšnių festivaliu, Kėdainiai su agurkų švente“, – vardija aktyviausius Daiva Šukštulienė, Zarasų raj. savivaldybės kultūros specialistė, projekto autorė.
Zarasų meras sako norėtų, kad šis projektas netaptų vienkartinis. Pasak mero, tai, kad keturiasdešimties hektarų sala yra tinkama tradiciniams šalies renginiams, patvirtina į ją iš kitų miestų persikeliantys festivaliai, pavyzdžiui, iš Platelių persikėlusios „Roko naktys“.
„Čia galėtų atsirasti koncertų salė ar vasaros koncertų salė, galbūt pramogų parkas. Šiai dienai mums reikalinga tikslesnė galimybių studija, todėl manau, kad per ateinančius metus mes tikrai sukursime tam tikrą šios salos koncepciją“, – sako Arnoldas Abramavičius, Zarasų r. meras.
Balandį surengtame konkurse kultūros sostinės titulą Zarasams lėmė savivaldybės projektas „Kultūra kaip gyvas vanduo“. Kultūros sostine siekė tapti beveik keturiasdešimt miestų ir miestelių. Iš viso svarstyti penkiasdešimt septyni projektai.
Zina Paškevičienė, LTV „Panorama“
