Kaune trečiadienį lankęsis kultūros ministras Arūnas Gelūnas sako suprantąs dalies visuomenės norą romantizuoti praeitį, tačiau nemanąs, kad kažką būtina keisti ar griauti atstatant Kauno pilį.
Gavęs piliečių skundų dėl, jų nuomone, netinkamai atstatomos Kauno pilies, ministras gavo ir pilies atstatymu nepatenkintos draugijos patikinimą, kad antrų Valdovų rūmų Kaunui nereikią.
Pasak Kultūros paveldo skyriaus vyriausiosios specialistės Julijos Zaleckienės, šiuo metu jau baigti pirmajame etape numatyti statybos darbai. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos, lapkričio 30 dienos, liko inžinerinių sistemų įrengimo darbai. Pirmajame etape naujai atkurtas pietrytinis pilies bokšto tūris, restauruotas apiręs autentiškas mūras, iš dalies atkurtas rytinės šaulių galerijos fragmentas, ant kurio įrengta laiptinė ir apžvalgos aikštelė. "Čia apsilankantys miestiečiai, turistai jau giria atstatytą pilį", - tikino specialistė ministrą.
Jos teigimu, nėra žinoma, kaip iš tikrųjų atrodė Kauno pilis, todėl ir jos istorinis atkūrimas neįmanomas.
"Pats asmeniškai kalbėjau su draugijos, kuriai nepatinka dabartinis pilies atstatymas, nariais. Tada jų paklausiau: ar norite, kad Kaune būtų statomi dar vieni Valdovų rūmai? Atsakymas buvo - ne. Todėl dabar, kai dalis darbų atlikta, kiti sparčiai juda į priekį, būtų neracionalu ir nelogiška kažką keisti ar griauti. Tačiau suprantu ir dalies visuomenės norą romantizuoti praeitį", - savo poziciją pilies atsakymo klausimu išsakė ministras A. Gelūnas.
Jis žadėjo, kad trečiadienį pats nuvyks apžiūrėti Kauno pilies.
Keli garbaus amžiaus kauniečiai dėl pilies rekonstravimo net yra protestavę prieš Kauno miesto savivaldybės pastatą. Piketuotojų teigimu, rekonstruojant turi lemti ne valdininkų, bet "tautos nuomonė". Pilies įvaizdyje negali atsirasti jokių "modernizmų", bet turi būti išsaugota istorinė tiesa.
"Mes labai daug laiko dar pernai skyrėme diskusijoms su įvairiomis organizacijomis, besiskelbiančiomis paveldo sergėtojomis. Atkreipėme dėmesį, kad jų yra net kelios, nors kai kurie tų organizacijų nariai bei protesto akcijų dalyviai - vieni ir tie patys asmenys", - Eltos paprašytas pakomentuoti piketuotojų reikalavimus sakė Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis.
Anot jo, labai rimtai iš pradžių su jais diskutavo tiek savivaldybė, tiek architektų bei ekspertų taryba, tiek pilies rekonstrukcijos projekto autorius ir rangovai. "Kiek buvo įmanoma, atsižvelgėme į pastabas bei siūlymus. Dabar jau bendraujame tik formaliai, nes mūsų mėginimai rasti kompromisą ir negaišinti brangaus laiko bei netrikdyti visiems kauniečiams svarbaus projekto įgyvendinimo, pasirodo, protestuotojams neįdomūs", - teigė vicemeras.
Prieš keletą mėnesių buvo iškilęs realus pavojus, kad pilies rekonstrukcijos procesas gali būti atidėtas net keleriems metams, kadangi protestuotojai kreipėsi į Norvegijos ambasadą išsakydami jai savo argumentus.
ELTA primena, kad Kauno pilies rekonstrukcijai didžiumą lėšų skirta iš Norvegijos finansinių mechanizmų, apie 15 proc. - miesto savivaldybės lėšos. Savivaldybėje nuogąstauta, kad norvegai gali atšaukti savo sprendimą ir pinigų neskirti, tačiau taip neįvyko.
Protestuotojai rašė skundus ir Seimo komitetui, ir Kultūros, ir Finansų ministerijoms bei kitoms institucijoms. Tačiau iš jų gavo atsaką ir specialistų patikinimą, kad Kauno pilies rekonstrukcija yra teisėta ir jos stabdyti nėra priežasčių. Ji suderinta su visomis institucijomis, įvertintos ekspertų pastabos, siūlymai.
