Tarptautinėse varžybose titulus skinanti 45-ių kultūristė A. Čepurnienė sako, kad jos raktas į sėkmę – gyvenimo būdu tapęs sportas. Alina Čepurnienė – viena tituluočiausių Lietuvos kultūrizmo sporto atstovių. Europos ir pasaulio čempionė nežada sustoti net ir sulaukusi 45-ių metų. Kiek daugiau nei prieš savaitę ji dalyvavo Monrealyje (Kanada) vykusiame IFBB pasaulio moterų fitneso, „physique“ ir porų čempionate. Čia ji pelnė bronzos medalį moterų „physique“ rungties iki 163 cm kategorijoje.
Anksčiau kultūrizmo kategorijos varžybose Lietuvos vardą garsinusi atletė dabar yra sunkiai nugalima „physique“ varžybose. Vasaros pradžioje ji laimėjo „Amateur Olympia“ ir laimėjo vadinamąją profesionalo kortą, leidžiančią rungtis profesionalų turnyruose. Vėliau sekė pergalė „Arnold Classic Europe 2014“ turnyre, o sezoną vainikavo triumfas praėjusį savaitgalį vykusiose „Grand Prix Pepa 2014“ varžybose.
Pati Alina sako, kad varžybos ir kūno tobulinimas – jos gyvenimo būdas, todėl ji ir sugeba varžytis su daug jaunesnėmis sportininkėmis ir jas įveikti.
Bronzos medalis pasaulio čempionate – esate patenkinta šiuo laimėjimu?
Žinoma patenkinta, nes tai – pasaulio čempionatas. Kategorijoje varžėsi 18 dalyvių, tai labai geras rezultatas. Esu tikrai patenkinta, nors galėjau užimti ir aukštesnę vietą.
Su kokiais apskritai tikslais važiavote į Kanadą?
Tik laimėti. Kitaip nevažiuočiau, nes kelionė buvo labai sunki. Ir finansiškai, ir apskritai.
Šis sezonas jums gana įspūdingas.
Man atrodo, kad arklio metai – tai mano metai. Labai puikiai pavyko pasirengti sezonui. Laimėjau profesionalės kortą, tai buvo labai sunku. To net svajonėse nebuvo. O ta svajonė atėjo taip netikėtai.
Šį sezoną jau turbūt ir pabaigėte? Gal turite planų kitiems metams?
Taip. Čekijoje praėjusį savaitgalį buvo paskutinės varžybos, dabar palepinsiu save. Turiu planų ateinančiam pavasariui. Planuoju dalyvauti profesionalų turnyruose, bet vis dar svarstau.
Nurungiate daug jaunesnes sportininkes. Kur jūsų ilgaamžiškumo paslaptis?
Gyvenimo būdas ir noras judėti. Tai mano gyvenimas.
Šiame sporte sukatės daugelį metų. Iš kur vis atrandate motyvacijos nesustoti ir tobulėti?
Aš visada noriu būti išskirtinė, turiu pašaukimą. Nemoku būti vienoje vietoje ir gyventi monotonijoje. Manęs niekada nebūna namuose. Nemėgstu valyti dulkių, tvarkyti namų. Nemėgstu ilsėtis. Aš niekada nepailsėsiu, nebent tada, kai mirsiu. Man reikia išbandyti kažką naujo, eiti į priekį. Laimėjau varžybas, tai laimėjau. Pamiršti ir norisi dar padaryti kažką. Aš nemiegu ant laurų. Mane vis dar sveikina su pergale, nors pati jau pamiršau tai.
Jau spėjote kiek atsipūsti nuo nuolatinio varžybų grafiko?
Dar ne. Laukiu svaitgalio, susiplanuosiu kažką. Dar ir dabar darbe – nuo ryto iki vakaro.
Matyt jau spėjote ir atsivalgyti maisto, kurį teko pamiršti pasiruošimo laikotarpiu?
Aš niekada neapsileidžiu. Kažko pavalgau, bet man daug nereikia. Suvalgau naminės sriubos, juodos duonos lietuviškos ir man daugiau nieko nereikia. Nemėgstu saldumynų. Dabar galima, bet nereiškia, kad aš noriu.
Mažvydas Laurinaitis, sportas.info
