Šalies kultūros veikėjai, skelbdami pilietinę akciją „Nebalsuoji – nesiskųsk“, skatina piliečius nelikti abejingais per artėjančius Seimo rinkimus, o politikus – liautis manipuliavus kultūra.
„Būdami sąmoningi ir dabartinei politinei valstybės valdymo sistemai lojalūs piliečiai, nenorime, kad rinkimai būtų eilinis ir inertiškas įvykis mūsų valstybės gyvenime, todėl kreipiamės į šalies kultūros bei meno bendruomenę ir visą kultūriškai orientuotą, kūrybingąją visuomenės dalį, kviesdami nelikti abejingais savo asmeninei, savo vaikų ir visos tautos ateičiai: ateikite į rinkimus, balsuokite ir taip išreikškite Konstitucijoje įteisintą savo politinę valią“, – pirmadienį išplatintame pranešime teigia pilietinės akcijos iniciatoriai.
Tarp jų – VšĮ „Menų spaustuvė“, Vilniaus miesto Oskaro Koršunovo teatras, Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009, Vilniaus festivaliai, Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, galerija „Vartai“, savaitraštis „7 meno dienos“, kino centras „Skalvija“, „Meno avilys“, Keistuolių teatras, teatro laboratorija „Atviras ratas“, „Sirenų“, „Naujojo Baltijos šokio“, „Gaidos“, „Kino pavasario“, „Naujosios dramos akcijos“, „Banchetto Musicale“, „Vilnius Jazz“, „Vilnius Mama Jazz“, tarptautinių festivalių rengėjai ir kiti.
Akcijos iniciatoriai teigia neagituojantys nei už, nei prieš kokią nors politinę partiją, tačiau jiems nepriimtinas dabartinės valdžios požiūris į kultūrą.
„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad ligšiolinė politikų elgsena kultūros atžvilgiu ir kultūros (ne)politika mums atrodo pavojinga, kelianti grėsmę šalies ir jos piliečių ateičiai. Ji neatitinka mūsų gyvenimo realijų, negrindžiama racionaliais parametrais ir yra nutolusi nuo principų, kuriais vadovaujasi senosios ES šalys, į kurias Lietuva stengiasi orientuotis. O pastaraisiais metais išryškėjo dar viena bauginanti tendencija – kultūra vis dažniau įtraukiama į politinių partijų tarpusavio kovas“, – teigia kultūros atstovai.
Jų teigimu, Europos Komisija (EK) pripažino kultūrą vienu pagrindinių ES prioritetų, kaip „susivienijusios šiuolaikinės Europos šerdį“. Tuo metu Lietuvoje, anot kultūrininkų, „kultūra daugiau valdžios dėmesio sulaukia tik atskiromis, dažniausiai jubiliejų, progomis, ir net tada jos svarba nepakankamai suvokiama. Formuojama klaidinga nuomonė, kad kultūra yra tik išlaikytinė. Taip ne tik užkertamas kelias gyventi ir kurti kultūringesnėje aplinkoje, bet ir ignoruojamas kultūros įnašas į valstybės ekonomiką, ateinantis per turizmą, renginių lankymą, socialinės atskirties mažinimą, pagaliau – tautos kūrybinių galių stiprinimą“.
Kultūros atstovai teigia besikreipiantys į į Lietuvos politikus ir kviečiantys „rimtai susirūpinti šalies kultūra, nustoti ja manipuliuoti bei naudotis atskirų partijų arba politinių grupuočių reikmėms, elgtis atsakingai bei garbingai visuomenės atžvilgiu. Skaidrumas ir reformos turi prasidėti ne tik nuo atskirų visuomenės sluoksnių ir veiklų, bet šiandien pirmiausia – nuo politikų ir politikos“.
Kultūros ir meno žmonės, įtraukti į įvairių politinių jėgų rinkimų sąrašus, kviečiami „atsakingai ir profesionaliai atstovauti kultūros interesams, savajai profesinei sferai, o tuo pačiu ir visai visuomenei“.
Iš esmės pasikeitus gyvenimo sąlygoms, didžioji kultūros sistemos dalis tebelieka paveldėta iš sovietmečio, tvirtina akcijos iniciatoriai. Jie pabrėžia tokias problemas kaip tebeveikiantį senąjį kultūros organizacijų ir institucijų tinklą, sunkiai pripažįstamas naujas iniciatyvas.
„Valdžia kultūros organizacijas ydingai tebeskirsto į valstybines ir nevalstybines, remia inertiškai, neatsižvelgdama į esminius kriterijus, organizacijų paskirtį - meno, kultūros įtaką gyventojams, švietimą ir to poreikį. Daugelį profesinių kultūros ir meno klausimų sprendžia valdininkai, taip laikydami galios ir įtakų vadžias savo rankose ir nenorintys suteikti sprendimo teisių kompetentingoms demokratiškai išrinktoms ir visuomenei atskaitingoms institucijoms“, – sakoma pranešime.
Anot kultūrininkų, būtina racionaliau naudoti valstybės skiriamą finansavimą ir sudaryti lygiavertes konkurencines sąlygas visiems kūrėjams ir institucijoms. Jų teigimu, šiuo metu Lietuvoje stinga kryptingos, pragmatiškos ir ilgalaikės kultūros politikos.
„Naujų požiūrių ir kultūros vadybos modelių ignoravimas atima šalies gyventojams galimybę rinktis įvairesnes ir kokybiškesnes kultūros paslaugas, įdomesnius renginius, geresnius atlikėjus. Pamirštamas visuomenės švietimas ir lavinimas, didėja atskirtis tarp regionų ir tarp visuomenės sluoksnių“, – tvirtina kultūros atstovai.
Seimo rinkimai vyks spalio 12-ą dieną.
