Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamoje šeštadieninių orkestro muzikos koncertų rubrikoje šį kartą dėmesys kryps į unikalų artefaktą – „Geltonosios upės koncertą“, sukurtą pačiame Didžiosios kinų kultūrinės proletarinės revoliucijos įkarštyje, manifestuojantį oficialiąsias istorines, politines ir kultūrines Kinijos Liaudies Respublikos vertybes ir ieškantį Vakarų klasikinės bei kinų tradicinės muzikos stilistinių jungčių.
Balandžio 10 d. 19 val. koncerte Filharmonijos Didžiojoje salėje kontroversijas kėlusį garsiausią kinų Fortepijono koncertą atliks šiuo metu Pekine reziduojanti Malaizijos pianistė Claudia Yang (Jang). Ji gros su Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
„Geltonosios upės koncertas“, grįstas 1939 m. sukurta kinų kompozitoriaus Sian Singhai „Geltonosios upės kantata“, tampriai susijęs su XX a. kinų tautos istorija: Antruoju Kinijos-Japonijos karu (1937–1945), Kinijos pilietiniu karu, kuriame kovojo Guomindanas (Kinijos nacionalistų partija) ir Kinijos komunistų partija (1927–1949), Kinijos Liaudies respublikos įsteigimu (1949) ir Mao Dzedungo režimu (1949–1975) bei Kultūrine revoliucija (1966–1976). Kitaip tariant, tai smarkiai politizuotas muzikos kūrinys, kurio prasmė būtent ir atsiskleidžia istoriniame-politiniame kontekste (čia gausu masinių patriotinių ir revoliucinių dainų epizodų, pavyzdžiui, himnų „Internacionalas“ arba „Rytai yra raudoni“ fragmentų, taip pat kinų folkloro elementų, įdiegtų remiantis socrealizmo ideologija).
Nuo Kinijos Liaudies respublikos įkūrimo Mao Dzedungas Sian Singhai laikė geriausiu šalies kompozitoriumi, tačiau jo „Geltonosios upės kantatos“ atlikimas vis tiek buvo uždraustas nuožmios Kultūrinės revoliucijos metais (Centrinės filharmonijos orkestrui buvo uždrausta atlikti bet kokią su Vakarų muzika susijusią kompoziciją). Susiklosčius tokioms aplinkybėms kompozitorius ir pianistas In Čengdzongas sunkvežimiu persigabeno savo fortepijoną į Tianmenio aikštę ir ten akompanavo revoliucinėms dainoms. Ten jis patraukė Dziang Cing (Vakaruose dar žinomos kaip Madam Mao) dėmesį ir netrukus, 1969 m. jos įsakymu In Čengdzongas kartu su kitais penkiais kompozitoriais (Liu Džuangu, Ču Vanghua, Šeng Lihongu, Ši Šučengu ir Siu Feisingu) „Geltonosios upės kantatą“ perkūrė į keturių dalių fortepijoninį koncertą.
1976 m. mirus Mao Dzedungui ir pasibaigus Kultūrinei revoliucijai „Geltonosios upės koncertas“ buvo žaibiškai išbrauktas iš Kinijos koncertų salių repertuaro (tačiau tam tikrą populiarumą jis įgavo už Kinijos ribų). Japonų kompozitorius Toru Takemitsu, išgirdęs koncertą, pasakė: „Kaip galėjo tokia didi tauta sukurti tokį niekalą!“. Kinų socialinio realizmo kompozicija pašiepta ir ant Filadelfijos orkestro įrašo viršelio, esą ją parašė kompozitoriai Chopinas, Lisztas, Čaikovskis ir Rachmaninovas. Vis dėlto, „Geltonosios upės koncertas“ užima ypatingą vietą XX a. Kinijos muzikos istorijoje. XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje grąžintas į koncertinį repertuarą jis tapo kinų muzikos pagrindinės srovės ikona.
„Geltonosios upės koncertą“ atliks Malaizijoje gimusi pianistė Claudia Yang (tikrasis vardas Hoon Teoh Gay), kuri apart kitų pedagogų mokėsi pas garsų pianistą Paulą Badurą-Skodą Vienos muzikos ir scenos menų universitete. Kūrybinė atlikėjos biografija ganėtinai neįprasta: ją galima būtų įvardyti diplomatinių renginių pianiste (jau daug metų asmeninė draugystė ją sieja su Kinijos, JAV, Malaizijos, Singapūro, Meksikos, Turkijos, Europos Sąjungos ir 14-os Europos valstybių ambasadoriais).
Koncerte taip pat skambės Piotro Čaikovskio „Itališkasis kapričas“ ir Simfonija Nr. 5, e-moll. Kūrinius atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko.
