Klaipėdos rajono kultūros darbuotojų padangėje - ilgai lauktų permainų metas. Apie kultūros įstaigų tinklo pertvarką rajone pradėta kalbėti daugiau kaip prieš šešerius metus. Būta siūlymų kultūros sritį valdyti iš vieno kultūros centro - Gargždų, taip pat svarstyta kultūros namus vėl grąžinti seniūnijoms.
Tačiau rajono valdžia praėjusių metų pabaigoje pagaliau nusprendė rinktis kitą modelį - vietoje 20 kultūros namų steigti 6 kultūros centrus su filialais arba bendruomenių namais. Nors apie 150 rajono kultūros darbuotojų ši reforma - jokia naujiena, dirbti naujomis sąlygomis, anot jų, lengva nebus.
Kodėl buvo būtina rajone pradėti reformas kultūros baruose? - paklausėme Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Gintauto Bareikio.
Reformuoti tinklą būtina pagal įstatymą - kultūros įstaigos privalo turėti juridinį statusą. Teikti projektus kultūros veiklai gali tik akredituotos biudžetinės įstaigos, kurioms keliami tam tikri reikalavimai. Pati reforma - tai tik iškabų keitimas, pasikeičia rajono kultūros įstaigų pavaldumas bei statusas.
Seniai reikėjo tokios pertvarkos, tą pripažįsta ir patys kultūros darbuotojai. Kai kuriuose kaimuose kultūros namai dažnai stovi užrakinti, veikla tik epizodinė, o pastatų išlaikymas kainuoja brangiai. Gal geriau tokius pastatus palikti bendruomenės reikmėms, juk juose užteks erdvės ir kultūros renginiams.
Koks dabar reformos etapas?
Šiuo metu rajone jau turime 4 kultūros centrus - biudžetines įstaigas: seniau įsteigtus Gargždų bei Dovilų etninės kultūros centrus ir nuo šių metų sausio įkurtus Priekulės bei Kretingalės. Tikimės, kad nuo balandžio mėnesio veiklą pradės ir dar du kultūros centrai - Vėžaičių ir Veiviržėnų. Pavyzdžiui, jau aišku, kad Veiviržėnų kultūros centrui priklausys du filialai: Endriejavo ir Judrėnų. Reforma eina palengva - kirviu iš peties nekapojame. Manome, jog per šiuos metus pavyks suformuoti visą naują kultūros įstaigų tinklą.
Ar kultūros žmonės neliks be darbo, ar nesumažės jų ir taip vargani atlyginimai?
Be darbo neliks nė vienas, nors kadrų kaita pas mus nemaža. Žmonės nepragyvena iš tokių atlyginimų, kurie už mokytojų algas yra dvigubai ar trigubai mažesni. Ne vienas dirba po kelis darbus. Labai trūksta gerų vadovų. Mes pajuokaujame, kad kultūros darbuotojai šio sunkmečio nejaučia, mūsų srityje - amžinas sunkmetis. Vyriausybės nutarimu, nuo šių metų pradžios turėjo didėti atlyginimai kultūros darbuotojams, bet dar nėra pasirašytas kultūros ministro įsakymas dėl koeficientų didinimo.
„Bus daugiau naudos“
Vilija Budvytienė, Judrėnų kultūros namų direktorė
Mes nieko prieš tapti Veiviržėnų kultūros centro filialu. Kultūros veiklos projektų iki šiol negalėjome rengti, nes neturėjome juridinio asmens statuso. Mums buvo surištos rankos. Dabar dirbsime didesnėje komandoje ir tikrai iš to bus daugiau naudos. Domėjomės, kaip sekasi kolegoms Kretingos, Telšių rajonuose, kuriuose tokia tinklo pertvarka atlikta. Niekas nesiskundė, kad dirbti po reformos blogiau. Ir mes to paties tikimės.
„Viskas nukreipta į duonos valgymą“
Alanta Zapalskienė, Priekulės kultūros centro direktorė
Vietoje kultūros namų įsteigus centrą, užgriuvo žymiai didesnė atsakomybė, padaugėjo administracinio darbo, nes prie centro bus vienas ar du filialai. Mūsų dabartinės patalpėlės, nors ir suremontuotos, nėra pritaikytos kultūros veiklai, sąlygos labai prastos: mažai vietos, nėra vandentiekio, net tualeto. Dirbame keturiese, dar trūksta renginių režisieriaus. Turime ansamblį „Gintaras“, teatro studiją, folkloro grupes vaikams... Žmonės mėgsta kultūros renginius, patys norėtų dalyvauti, bet nedrįsta, reikia kviesti, kalbinti. Jeigu būtų normalus kultūros veiklos finansavimas - suklestėtų kultūra. Bet dabar tokia politika - viskas nukreipta į duonos valgymą, o dvasiniam penui belieka trupiniai.
Jolanta Beniušytė
