Šiaulių miesto savivaldybė galvos skausmą, kaip sutaupyti 14 milijonų, perdavė visoms jai pavaldžioms įstaigoms, todėl taupymo vėjas įsisuko ir į kultūros įstaigų biudžetus.
Jos įpareigotos savo išlaidas sumažinti 9,8 procento. Pasigirdo kalbų, kad taupant reikėtų sujungti kai kurias kultūros įstaigas, kad miestui reikėtų atsisakyti Filharmonijos. Kultūros įstaigų vadovai pasakojo diržus susiveržę kiek įmanoma, tačiau sakė pasigendą kultūros strategijos ir nelabai suprantą, kodėl lėšos mažinamos visiems vienodai, lygiavą taikant be argumentų ir analizės.
Atleisti brangiau nei išlaikyti
Šiaulių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Jolanta Trušienė sako, kad apie taupymą teko galvoti jau šių metų pradžioje, kai gavo 6 proc., tai yra 150 tūkstančių litų, mažesnį, nei planuota, biudžetą.
„Praėjusiais metais uždirbome 40 tūkstančių litų, o juos teko skirti šildymui. Ir dabar savo taupymo programoje numatėme šildymo sezoną pradėti kuo vėliau, kuo anksčiau jį baigti, savaitgaliais ir poilsio dienomis šildymą „prisukti“, - pasakojo direktoriaus pavaduotoja. - Apšvietimas sutvarkytas, pastate dega tik energiją tausojančios lemputės, net tualetuose bėgančio vandens srautas sumažintas. Ryšiams lėšų numatyta tiek, kad bijome telefono ragelį pakelti, o Kultūros centro transporto priemonėmis bus galima pasinaudoti tik ypatingais atvejais.“
Anot J. Trušienės, skaičiuota, kad nereikėtų atleisti žmonių, be to, tai brangu - nemenkų sumų reikėtų išeitinėms kompensacijoms. „Savotiškai pasisekė, kad kelios darbuotojos išėjo motinystės atostogų. Į jų vietą nusprendėme nieko nepriimti. Priedų už kvalifikacines klases negauname, nebus mokami pinigai už pavadavimą. Iki spalio visi dvi dienas eisime nemokamų atostogų, nebus daroma kliūčių tiems, kurie norės ilgiau nemokamai atostogauti. Nebemokame už darbą poilsio ir švenčių dienomis - už tai darbuotojas gauna poilsio dieną“, - vardijo Kultūros centro direktoriaus pavaduotoja.
Anot jos, gaila tik, kad Kultūros centras parašė daug projektų, tačiau finansavimo už juos gali ir nesulaukti, nes beveik trečdaliu sumažintas įvairių fondų ir programų finansavimas.
Šiaulių dailės galerijos direktorė Romualda Atkočiūnienė vis dėlto tikisi paspirties iš įvairių fondų. „Enter“ festivaliui finansavimą gavome, tikimės finansavimą gauti ir festivaliui „Virus“ - tai tradiciniai renginiai, žinomi šalyje. Renginių mažinti neketiname, nes prarastume žiūrovų, bet užtat tenka atsisakyti kitų dalykų. Darbuotojams teks užmiršti pašalpas, priedus, jie nebus skatinami, visi eisime nemokamų atostogų penkias dienas. Teks atsisakyti anksčiau numatyto pastato kosmetinio remonto, o iš uždirbtų spec. lėšų sumokėti už elektrą, - pasakojo direktorė. - O apie ketinimus jungti įstaigas ir taip taupyti nieko neteko girdėti, todėl ir komentuoti nenorėčiau.“
Kas kuria kultūros politiką?
Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė Janina Ališauskienė stebisi, kad „nurėžti“ nuo įstaigų nuspręsta vienodai,
neišanalizavus situacijos. „Mūsų metinis biudžetas tėra 347 tūkstančiai litų. Šie pinigai skirti ir darbuotojų atlyginimams, ir mokesčiams, ir pastatui išlaikyti, ir įstaigos veiklai.
Paskaičiavome, kad norint sutaupyti 9,8 procento mūsų biudžeto kiekvienas darbuotojas turėtų mėnesį dirbti be atlyginimo. Kaip besisuktum, ir už šildymą, ir už elektrą mokėti reikės. Visi penkias dienas eisime nemokamų atostogų. Iš 7000 litų, numatytų ryšiams, beliko 2,4 tūkstančio. Mes, kultūros darbuotojai, esame pripratę prie mažų atlyginimų, darbo švenčių ir poilsio dienomis, nesibodime darbo, nenumatyto pareiginėse instrukcijose. Tačiau kas gali atsakyti, vardan ko tai daroma? - retoriškai klausia J. Ališauskienė. - Ar kultūros strategija tėra taupyti?!“
Anot „Laiptų galerijos“ direktorės, kai pagrindinis tikslas yra taupymas, nebesuprantama, kokia kultūros įstaigų paskirtis, vieta mieste. „Ar ne Kultūros skyriaus funkcija kurti tą strategiją? Ar ne jis turėtų telkti bendrai veiklai? Kiti miestai skelbia vasaros sezono programą, o mes?
Negalima vien teisintis pinigų trūkumu, nes daugybę gražių dalykų galima padaryti suvienijus jėgas. Ir ne pinigų kiekyje esmė. „Monmartro respublikos“ projektui tegavome 7 tūkstančius litų, už kuriuos ir apgyvendinsime, ir maitinsime 20 dailininkų iš įvairių šalių, o žiūrovai pas mus eis nemokamai.“
J. Ališauskienė sako, kad kultūros įstaigoms reikia įgyvendinti bendrus projektus, o mechaninis jų jungimas naudos neduos.
„Žinoma, kai kalbama apie įstaigų jungimą, kyla įtarimas, kad galbūt reikia kokio nors vadovo galvos. Sakykime, taip nėra. Bet jei sujungtų, pavyzdžiui, mūsų „Laiptų galeriją“ ir Kultūros centrą, sumažėtų vienu direktoriumi ir buhalteriu.
Atleidžiamiems reikėtų išmokėti nemenkas kompensacijas. O nauda? Aš esu ne tik direktorė, bet ir renginių organizatorė, ir vedėja - turėtų kažkas tą darbą atlikti. Tad toks jungimas man panašus į kolchozą, kuriame yra pirmininkas ir brigados, kurios veikia nežinia ką“, - mano direktorė.
Kultūros bendruomenė - ne veršių banda
Šiaulių filharmonija, panaikinus apskritis, turėtų pereiti miesto žinion, tačiau jau pasigirdo kalbos, kad Filharmonija miestui nereikalinga.
„Veršis karvės subinėj, žyds su peiliu šokinėj“, - pašmaikštauja Šiaulių filharmonijos direktorė Nijolė Saimininkienė paklausta, kaip vertina neseniai Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus išsakytą mintį, jog Šiauliai turi koncertinę įstaigą, todėl reikėtų atsisakyti Filharmonijos.
„Manau, kad Šiaulių miestas vertas Filharmonijos. Taip maniau eidama čia dirbti prieš dešimt metų, tą patį tebemanau dabar. Vien S. Sondeckio konkursas įrodo, kad mieste auga labai talentingų vaikų, be to, Šiauliuose yra konservatorija, yra ir akademinė muzikos bendruomenė - jiems Filharmonija tikrai reikalinga, - sako direktorė. - Koncertinių įstaigų mieste gali būti daug, o Filharmonija - tik viena.“
Direktorės teigimu, gerą dalyką labai lengva sunaikinti, tam didelio proto nereikia, o sukurti - labai sudėtinga. „Biudžetas ir mums sumažintas, gyvename labai susispaudę, bet darbuotojų neatleidinėjame ir nemokamų atostogų kol kas nevarome. Filharmonijos ir Koncertinės įstaigos administracijų sujungimas - tik mechaninis dalykas. Juk svarbiausia - įstaigų veikla.
Koncertinė įstaiga perims kino teatro „Saulė“ salę, ji - labai gera, tačiau Šiauliams reikia ir kamerinės salės. Norint išlaikyti dideles patalpas, reikės daug komercinių renginių, tad akademinei muzikai dėmesio nebus kaip skirti“, - mano N. Saimininkienė.
Šiaulių filharmonijos direktorė sako, kad nereikia kultūros bendruomenės laikyti paklusnių avinų banda, vykdančia viską, kas nurodyta. „Savivaldybė yra mūsų tarnas, o ne atvirkščiai. Jos užduotis įsiklausyti į visuomenės poreikius ir tenkinti. Ir man keista, kad Savivaldybės administracijos vadovas samprotauja laikraščių puslapiuose ir spaudos konferencijose, o ne pasikviečia kultūros įstaigų vadovus ir pasikalba su jais“, - stebisi Šiaulių filharmonijos direktorė N. Saimininkienė.
Jūratė Sobutienė
