Graikų virtuvė – tai visų pirma tradicijos, o tik po to sūriai, alyvuogės ir vynas. Valgymas graikų gyvenime užima labai svarbią vietą, nes jiems tai – poilsis ir bendravimas. Daugelis žmonių graikų maistą laiko geriausiu ir sveikiausiu pasaulyje. Patiekalams ruošti naudojama daug šviežių daržovių ir mažai prieskonių, prie valgių patiekiamas baltasis ar raudonasis sausas vynas. Graikai stengiasi vengti prieskonių, nes tai užgožia tikrąjį šviežių
daržovių, mėsos ir duonos skonį.
Prieskoninės žolelės
Graikai paprastai naudoja kuo sveikesnius augalinius prieskonius.
Raudonėlis – plačiausiai Graikijoje paplitęs prieskoninis augalas, juo gardinami mėsos patiekalai, keptos daržovės, salotos ir padažai. Rozmarinas – paprastai vartojamas acto padažui ruošti ir žuvies bei mėsospatiekalams skaninti. Čiobreliais gardinami mėsos patiekalai, alyvuogių sūrymas ir graikiškas medus. Šalavijus naudoja arbatai ruošti. Mėta suteikia ypatingo aromato pyragams, salotoms ir mėsos kukuliams. Krapai naudojami mėsos ir daržovių patiekalams, laurų lapai – sriuboms, laukiniai salierai – troškiniams, o bazilikai iš viso nenaudojami, nors plačiai auginami Graikijoje.
Sūriai
Feta – baltas, sūrokas sūris, gaminamas iš ožkos ar avies pieno. Tradicinio fetos sūrio masėje yra netaisyklingų akučių. Jis kilęs iš Roumelio regiono ir yra laikomas specialiai ruoštame sūryme. Jame feta brandinama apie tris mėnesius. Sūrį dažniausiai patiekia kaip salotų sudedamąją dalį. Po ilgų diskusijų, dėl sūrio pavadinimo Europos Sąjunga nusprendė, kad tvirtinant sertifikatus fetos vardą gaus graikiškasis sūris.
Misithra (Manouri) sūris – tai vienas tų sūrių, kurio skonis priklauso nuo Graikijos regiono. Jis dažniausiai būna kietas, todėl barstomas ant makaronų ir kitų patiekalų. Tačiau nenustebkite, jei sūris bus panašus į fetos ar varškės sūrį. Jo dažniausiai deda į salotas arba patiekia vieną.
Alyvuogės
Senovės graikai tikėjo, kad jei valgys alyvuoges, visada bus sveiki, todėl šalyje yra daugybė alyvuogių rūšių. Žaliosios alyvuogės – neprinokusios, o juodosios – prinokusios. Geriausiai žinomos Graikijoje yra Kalamatos
alyvuogės, kurios kilo iš pietų Peloponeso. Skaldytos alyvuogės, dar žinomos kaip tsakistes, skoniu primena juodąsias, tik jos nuskinamos dar ne iki galo neprinokusios. Alyvuogės skaldomos akmeniu, kad taptų kartesnės, vėliau mirkomos vandenyje, kurį reikia nuolat keisti. Didžiausios graikiškos alyvuogės kilusios iš Poro salos. Jos būna sulig bulvės dydžio. Alyvuogės patiekiamos restoranuose ir parduodamos prekybos centruose, jų rūšių yra tiek daug, kad kiekvienas gali išsirinkti pagal savo skonį.
Alyvuogių aliejus gaminamas jau nuo Senovės Kretos laikų. Vienas graikas šio aliejaus suvartoja kur kas daugiau nei bet kuris kitas žmogus Europoje. Senovės Kretoje alyvuogės buvo surenkamos lapkričio pabaigoje ir
mediniais arba akmeniniais įrankiais iš jų spausdavo aliejų. Šiandien alyvuogių aliejus išgaunamas specialiomis aukšto spaudimo mašinomis. Šiuo būdu išgautas aliejus vadinamas aukščiausios kokybės pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi. Kad išspaustų litrą aliejaus, reikia penkių kilogramų alyvuogių. Aliejus laikomas bene sveikiausiu produktu pasaulyje.
Duona
Pačios pelningiausios parduotuvės Graikijoje – vietinės kepyklos. Anksčiau duona šalyje buvo pagrindinis maistas, vėliau tapo neatskiriamu priedu prie kitų patiekalų. Šviežios duonos gabalėliai mirkomi alyvuogių aliejaus padaže ar aptepami sūriais. Nors dauguma kepėjų vis dar naudoja senas tradicijas duonai kepti, Atėnų vidutiniosios klasės žmonės duoną kepa iš baltų miltų. Graikijoje taip pat paplitusi pita ir kietoji duona, kurią valgo per pusryčius. Kita ne mažiau populiari duonos rūšis – kalouria. Šios duonos galima įsigyti paprasčiausiai gatvėje, todėl ji dar vadinama skubančiųjų duona.
Graikiškas "šašlykas"
Souvlaki – graikiškas šašlyko atitikmuo. Jį valgo visi skubantys, bet norintys sveiko maisto. Paprastai souvlaki gamina iš kokios nors rūšies mėsos griežinėlių, kuriuos sudeda į apvalią graikiškąją duonelę ir pagardina salotų lapais, pomidorais, svogūnais ir Tsadziki – agurkų, jogurto ir česnakų padažu.
Graikiškos salotos
Graikiškų salotų galima rasti kone visur. Tačiau neretai jos būna taip nutolusios nuo tikrųjų salotų, kurias patys graikai vadina horiatiki. Į jų sudėtį įeina švieži, sunokę pomidorai, žaliosios paprikos, svogūnai, agurkai, alyvuogės, didžiulis gabalas fetos sūrio, aukščiausios rūšies alyvuogių aliejus, raudonėliai ir, jei jums pasiseks, net kaparėliai.
Žinoma, tikrai geras salotas gausite tik sąžiningame restorane, o ne vietelėje, kurios savininkai sumanė pasipelnyti iš turistų srautų. Jei paragausite tikrai gerų graikiškų salotų (o jų ragauti reikia vasarą), valgysite jų visą likusį gyvenimą. Tačiau žiemą (tai yra, visą nuo vasaros likusį laiką) Graikijoje valgomos lachano-marouli salotos (su kopūstais ir salotų lapais) arba lachano-carota salotos su kopūstais ir morkomis.
Pomidorai
Graikų virtuvėje pomidorai tiesiog karaliauja. Juos auginti ir valgyti pradėjo tik XIX amžiaus pradžioje, tačiau dabar pomidorus gamina įvairiausiais būdais: ir valgo žalius, ir deda į verdamus ar kepamus patiekalus. Vienas žinomiausių patiekalų – gemista – svogūnais, ryžiais, žolelėmis ir kartais mėsa įdarytas pomidoras. Santorino saloje smulkinti pomidorai sumaišomi su miltais, kiaušiniais ir verdami aliejuje – išeina neįtikėtino skonio pomidorų rutuliukai (keftedes).
Bulvės
Bulvės – viena populiariausių graikų virtuvės daržovių. Jų deda į daugybę troškinių ir patiekia šalia įvairiausių patiekalų. Bet yra du ypatingi, būtent Graikijai būdingi bulvių ruošimo būdai. Pirmasis – sto fourno – orkaitėje su svogūnais, česnakais, citrina, alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir raudonėliais keptos bulvės. Antrasis – tiesiog keptos bulvės. Bet jos nepanašios nei į prancūziškas bulvytes, kurių randame greitojo maisto restoranuose, nei į lietuviškas keptas bulves. Graikai šviežiai supjausto bulves, kepa jas puode su alyvuogių aliejumi, o iškeptas apšlaksto citrina ir apibarsto druska. Taip pat graikai mėgsta bulvių salotas – virtas bulves jie gardina petražolėmis, svogūnais, alyvuogių aliejumi ir citrina.
Parengė Rasuolė Čepulinskaitė
