Kauno rajone, dešiniajame Nemuno krante įsikūrusio Kulautuvos miestelio pušynus šeštadienį apgulė dainuojamosios poezijos gerbėjai. Tradiciškai artimiausią Mindauginių savaitgalį pušys čia nusilenkia naujiesiems dainiams. Šįmet jau dvyliktą kartą Lietuvos bardai pakvietė atvykti į „Akacijų alėją“, kuri jau tapusi Kulautuvos vizitine kortele. Festivalį buvo raginama pasiekti žeme, vandeniu ir oru. Į raginimą atsiliepė daugiatūkstantinė minia.
Karščio neatlaikė elektros stotis
Festivalį pasiekti buvo raginama žeme, vandeniu ir oru. Nepagailėjusiųjų keliolikos litų, šeštadienio popietę Kaune, prieplaukoje prie Vytauto bažnyčios, laukė laivas į Kulautuvą. Tuo metu nusprendusiems vykti savo automobiliu teko gerokai paplušėti – spūstis driekėsi Raudondvario plentu nuo Lampėdžių karjero iki pat Kulautuvos, lėtai judančią automobilių koloną su pritvirtintomis palapinėmis bei maisto krepšiais lenkė nusprendusieji festivalį pasiekti dviračiais.
Tiesa, festivalis startavo kiek vėliau nei buvo planuota – sugedus elektros generatoriui renginio pradžia vėlavo daugiau nei valandą. „Šiandien įvyko incidentas. Nuo didelio karščio Kaune tirpo asfaltas, žmonės negalėjo normaliai eiti per gatvę, sunku buvo kojas ant asfalto padėti. Savo dienas baigė ir kilnojama elektros stotis, todėl teko greitai organizuoti kitą. Tikiuosi, kad žiūrovai nepasmerks užsitęsusio renginio“, – nulipęs nuo scenos kalbėjo festivalio organizatorius Virgis Stakėnas.
Tuo metu pasirodyti festivalyje pakviestas muzikantas, buvęs „Gravel“ grupės lyderis Tomas Sinickis užlipęs ant scenos žiūrovų pasiteiravo, ar gali juos nufuografuoti. „Festivalis užsitęsė, žmona gali netikėti, kur aš“, – juokavo atlikėjas.
Festivalis reikalingas jauniems atlkėjams
Kaip sako antrą kartą festivalyje dalyvaujantis atlikėjas Andrius Kaniava, festivalis yra tikrai reikalingas: „Pasakysiu kaip žmogus, kuris nemėgsta jungtinių koncertų. Manau, kad šis yra reikalingas ir atlikėjų problema, jeigu jie nespėja sudalyvauti. Reikalingi pirmiausia dėl jaunų žmonių. Čia yra didžiulė svarba, kad visi jauni žmonės turi galimybę užlipti į sceną, pagroti. Man tai yra žavu“, – su LRT.lt mintimis dalijosi A. Kaniava.
Tuo metu V. Stakėnas pabrėžia, kad Lietuvoje yra ir kitų, su dainuojamąja poezija susijusių festivalių, tačiau žodžiai – „Mindauginės“, „Kulautuva“ ir „Bardai“ – esą sinonimai.
„Festivaliui tikrai yra vietos augti. Aš jau dabar žinau, kas gros kitais, dar kitais metais. Turiu sąrašus, tai yra tęstinumas, idėjų, minčių įgyvendinimas. Tai darbas kiaurus metus. Kai mes dabar kalbamės, festivalis yra pusiaukelėje, bet aš labai laukiu rytojaus ryto, kai atsikelsiu, paskambinsiu Kulautuvos seniūnei ir paklausiu, ar viskas gerai. Jei bus gerai, galėsiu atsikvėpti“, – atviravo V. Stakėnas.
Strategiškai tinkama vieta
Tęsdamas pokalbį su LRT.lt A. Kaniava teigė, kad Kauno rajone įsikūrusi Kulautuva – strategiškai tinkama vieta festivaliui: „Ji jau turi savo traukos tašką. Čia viskas jau yra, viskas apgyventa, nereikia nieko ypatingo daryti, ta muzika čia gyvena. Ji gyvena net tada, kai nėra festivalio.“
„Kai Algis Svidinskas pakvietė į Kulautuvą, aš pervažiavau per šią pirmąją gatvėle, kuri ir vadinasi Akacijų alėja. Mes važiavome per pavadinimo širdį. Užbūrė pušys, aplinka. Joks garsiausias pasaulio teatras negali pasisamdyt sau tokio fono, o Kulautuva gali“, – pokalbį baigė V. Stakėnas.
Bardų festivalis „Akacijų alėja“ startavo 2001-aisiais, kai tuometis Kulautuvos kultūros centro direktorius Algirdas Svidinskas nusprendė surengti įdomų, naujos - visai kitokios kokybės – festivalį. Pasikvietus į talką žinomą muzikantą Virgį Stakėną ir „trečiąjį signatarą“ – Kulautuvos seniūną Ričardą Pudževelį – idėja buvo paversta kūnu.
Muzikos ir poezijos renginys Kulautuvos miestelyje jau tapęs tradiciniu ir kasmečiu. Kartu tai viena pirmųjų šalyje tokio mąsto sueiga, suburianti ne tik šalies atlikėjus, bet ir kviečiančius pasirodyti išeivijos lietuvius.
Vytenis RADŽIŪNAS