Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją dėl galimo devynmetės kaunietės įvaikinimo į Naująją Zelandiją. Ketvirtadienį mergaitės brolis 25-erių Arūnas Leščiauskas pareiškė norintis stabdyti mergaitės įvaikinimo į užsienį procedūrą ir tapti jos globėju.
Vien brolio noro nepakanka
Ministras akcentavo, kad mergaitė globai buvo teikiama nuo 2015 metų balandžio, tačiau niekas noro jos globoti neišreiškė, todėl nuspręsta pradėti tarptautinę įvaikinimo procedūrą.
„Nebuvo gautas nė vienas kreipimasis, kad mergaitė augtų šeimoje“, – spaudos konferencijoje sakė L. Kukuraitis.
Tiesa, ministras džiaugiasi, kad A. Leščiauskas išreiškė norą tapti sesers globėju, tačiau pabrėžė, kad vien tik jo noro nepakanka.
„Jeigu tai užtikrintų galimą mergaitės gyvenimą šeimoje, o ne globos namuose – tai pagrindinis tikslas. Pirmiausia, reikia, jog brolis kreiptųsi dokumentais, ne tik žodžiu, būtų stabdoma tarptautinio įvaikinimo sistema. Antras dalykas – pačios sesės noras. Jis turėtų būti išreiškiamas rašytine forma. Jeigu šitie du aspektai atitiks, niekas neturėtų sutrukdyti. Vien tik brolio noro nepakanka. Labai svarbu, kad jis atitiktų tas sąlygas, kurių reikia, siekiant įsivaikinti vaiką“, – žurnalistams sakė L. Kukuraitis.
Galutinį žodį, anot ministro, tars teismas, kuris atsižvelgs į mergaitės išsakytą norą, kas turėtų tapti jos globėjais. Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, mergaitė yra aiškiai raštu išreiškusi savo pritarimą būti įvaikinta į Naująją Zelandiją.
Taip pat gauti rašytiniai abiejų nepilnamečių mergaitės seserų sutikimai, mergaitės įvaikinimui pritarė vaiko atstovas pagal įstatymą – vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, bei Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Galimų įvaikintojų šeima, gyvenanti Naujojoje Zelandijoje, jau yra įvaikinusi du vaikus iš Lietuvos. Vaikai auga žinodami savo kilmę ir tradicijas bei mokėdami kalbą. Mergaitę norinti įsivaikinti pora gimusi 1971 m. ir 1972 m.
Klausimą spręs teisme
Žiniasklaidoje plačiai aprašyta devynmetės lietuvaitės, kurią ketinama įvaikinti į Naująją Zelandiją, istorija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiuo metu mergaitė auga globos institucijoje, jos tėvas miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia.
Anot ministerijos, mergaitė jį įsivaikinti ar globoti norinčios šeimos Lietuvoje laukė nuo 2015 m. balandžio, o nuo 2016 m. rugpjūčio buvo pasiūlyta tarptautiniam įvaikinimui. Lietuvoje niekas esą nepareiškė noro įsivaikinti ar globoti mergaitės. Iš viso mergaitė turi penkis brolius ir dvi seseris.
Į Lietuvą atvykęs mergaitės brolis A. Leščiauskas bando stabdyti sesers įvaikinimo į Naująją Zelandiją procedūrą – kreipėsi į teismą.
Įvaikinant dešimties metų vaiką, būtinas jo rašytinis sutikimas teismui, antraip įvaikinimas negalimas. Kai vaikas jaunesnis, jo nuomonė, jei jis sugeba ją išreikšti, turi būti išklausyta teisme. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą. Įvaikinimas neįmanomas prieš vaiko norą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, devynmetė nori būti įvaikinta.
Nagrinėdamas įvaikinimo bylą, teismas patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis dėl mergaitės įvaikinimo vyks šį sausį.
