Širvintų ir Trakų rajonų nevyriausybinių organizacijų vadovams buvo surengti praktiniai rinkodaros seminarai. Seminarų tikslas - ne tik supažindinti NVO vadovus su pagrindiniais rinkodaros principais, bet ir padrąsinti juos didžiuotis tuo, ką daro, pabandyti į savo veiklą pasižiūrėti plačiau, tarsi iš šalies, atrasti joje tai, kas gali sudominti, įtraukti kitus žmones.
Aktyvios organizacijos jau išmoko naudotis įvairių fondų parama, tačiau vis dar stokoja materialinių resursų, specialistų, savanorių ir komunikacinių gebėjimų, žinių, kaip viešinti savo veiklą.
Lentvario jaunimo centro vadovė Aušra Piragienė pasakojo, jog visame Trakų rajone tokia institucija yra vienintelė. Šiuo metu didžiausias galvos skausmas – tinkamos patalpos. „Pas mus ateina ir socialiai remtinų, ir normalių šeimų vaikai. Jie patys susigalvoja veiklų, kurios jiems įdomios. Mūsų funkcija – jiems padėti, patarti, pagal išgales parūpinti muzikos aparatūros, kitos įrangos. Pasitikėjimu ir pagarba grįsti santykiai duoda gerų rezultatų. Jaunuoliai patys kuria savo bendruomenę, svetainę internete, organizuoja jiems įdomius renginius – fotografuoja, filmuoja, tiesiogiai internete transliuoja koncertus, pasirodymus, savo bendraamžių tarpe skleidžia rašytines ir video žinias”, - sakė centro vadovė. Aštuoneri metai iš eilės rudens pradžioje miesto centre jaunuoliai rengia šventę visiems: - šoka, dainuoja, varžosi. Šventės kulminacija – jaunimo pamėgto, žinomo muzikanto koncertas. Tačiau apie jaunimo renginį žinia nepasklinda toli, informacija platinama tik Trakų rajone, nors tai tikrai įdomu ir Zarasams, ir Šalčininkams, ir Vilniuj.
Jaunimo centrą atrado ir šalia esančių Lentvario vaikų globos namų auklėtiniai. Atėję pirmais kartais jie būna susigūžę, tylūs, drovūs. Pamatę, kad su jais kiti normaliai bendrauja, girdi ir gerbia, jauni žmonės išsitiesia, įgauna pasitikėjimo savimi. „Visai netikėtai tapome vieta, kur likimo nuskriausti vaikai atgauna žmogišką orumą”, - pastebėjo A.Piragienė.
Dažnai organizacijos, paskendę kasdienių darbų ir rūpesčių rutinoje, nesusimąsto, kad iš jų veiklos naudą gauna ne tik globojami vaikai ar jų tėvai, bet visa visuomenė. Širvintų meno mokyklos direktorius Gintaras Pauliukonis, pradėjus nagrinėti, kam naudinga mokyklos veikla, pastebėjo svarbų savo organizacijos indėlį į Lietuvos meninės saviveiklos judėjimą. Muzikos klases baigę absolventai netampa profesionaliais muzikantais, bet be jų neįvyktų UNESCO į žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos Dainų šventės, kuriomis džiaugiamės ir didžiuojamės. Pabaigę muzikos mokyklą jie visą gyvenimą muzikuoja folkloro ansambliuose, buria aplink save kitus žmones.
Lietuviams įprasta skųstis: dėl nepritekliaus kaltinti valdžią, šykščius verslininkus, dėl abejingumo – piktavalius kaimynus, žurnalistus. Seminaruose NVO atstovai buvo raginami keisti požiūrį, atpažinti geras žinias, pamatyti įdomias naujienas ir apie jas garsiai pranešti visiems. Ir daryti tai nuolat, kad per kurį laiką jos pačios taptų žinomos. Be viešumo įvyksta baisiausias dalykas – Niekas! Todėl kiekvieną kartą, kai joms prisireikia ieškoti resursų – globotinių, darbuotojų, lėšų, patalpų ir kitų dalykų, tenka vis iš naujo įrodinėti, kad organizacija reikalinga visuomenei, aiškinti, koks prasmingas yra darbas, kurį jos daro.
Per pastaruosius du dešimtmečius žmonių santykiai visuomenėje pasikeitė. Žmonės, dirbantys nevyriausybinėse organizacijose, patys būdami pilietiški, skatina kitų pilietiškumą. Viešieji ryšiai, rinkodara ir partnerystė šiai veiklai yra reikalingi kaip žmogui oras ir vanduo.
