„Ogmios centro“ užsakymu atlikti visuomenės nuomonės tyrimai atskleidė pasikeitusius Lietuvos žmonių vartojimo įpročius. Specialistai prognozuoja, jog šie pasikeitimai yra ilgalaikiai.
Tyrimas rodo, kad labai mažas vidutinės klasės gyventojų sluoksnis sunkina ūkio atsigavimo sąlygas, o sunkmetį geriau išgyvens tas verslas, kuris sugebės įžvelgti pokyčius ir prie jų prisitaikyti.
Rūpestis rytojumi perauga į paniką
„TNS-Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų skaudžiai išgyvena sunkmetį. Matuodami visuomenės nerimo lygį tyrėjai nustatė, kad apie 33 proc. jaučiasi įsitempę, o 30 proc. net panikuoja dėl galimybės patenkinti būtiniausius savo ir šeimos poreikius. Labiausiai pažeidžiami jaučiasi ne pensininkai ir studentai, bet dirbantys ir šeimą išlaikantys, išsilavinę žmonės nuo 30 iki 49 metų. Net 80 proc. Lietuvos namų ūkių neperžengia oficialios skurdo ribos – 1095 litų vienam šeimos nariui per mėnesį.
Daugiau nei pusę savo pajamų namų ūkiai skiria maistui ir gėrimams. Šeimos kultą propaguojančios Lietuvos provincijoje, Panevėžio ir Šiaulių regionuose vaikiškoms prekėms vienas namų ūkis skiria tik 13 litų per mėnesį; knygoms, spaudai ir raštinės reikmėms Panevėžio regione – 23 litus, Šiaulių – 19 litų. Suaugusiųjų drabužiams abiejuose regionuose tenka apie 88 litus, vaikų – 34 litai.
Tik 21 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jiems užtenka pinigų pragyvenimui ir jie dar gali sutaupyti. Likusieji trys ketvirtadaliai gyvena nuo algos iki algos. Apie 19 proc. teigia, kad pinigų nuolat trūksta, todėl jie yra priversti skolintis.
Gyventojai pasiekė emocinį „dugną“?
Net 85 proc. Lietuvos vartotojų šiandien stengiasi pirkti prekes akcijų metu, tačiau tai nereiškia, kad visi žmonės linkę taupyti kokybės sąskaita. 60 proc. gyventojų sako, kad pirkdami ilgesnio vartojimo daiktus jie netaupo kokybės sąskaita. Jiems svarbi prekės ženklo reputacija ir prekės kokybė. Pasak „TNS-Gallup“ tyrimų strategijos direktorės Rūtos Gaudiešienės, dabar žmogui tampa ypač svarbu neišleisti pinigų nekokybiškam „šlamštui“.
„Beveik metai priverstinio savo spontaniškų ir nespontaniškų įgeidžių tramdymo ir nuolatinio privalėjimo rinktis padarė įtaką vartotojiškoms vertybėms. Žmonės po truputį išmoksta save kontroliuoti. Nauja gerbtina vertybe tampa gebėjimas būti gudriu ir gebančiu išradingai sutaupyti. Kuklumas tampa naująja prabanga. Pirkėjai atskiria kokybišką daiktą nuo nekokybiško, tačiau nebeketina net ir už gerą daiktą permokėti tiek, kiek pardavėjas svajotų gauti“, – apibendrindama tyrimo rezultatus sakė R. Gaudiešienė.
Kitas itin svarbiu tampantis apsektas – verslo, pardavėjų santykis su klientais. Kuo labiau žmonės jaučiasi pažeidžiami, tuo svarbesnis jiems tampa individualus elgesys.
Žmonių reakciją į krizę tyrėjai lygina su psichologų išskiriama žmogaus reakcija į didelį stresą, sielvartą. Pirmiausiai pasireiškia pyktis bei liūdesys, saugumo sumetimais sustabdomas bet koks ne pirmo būtinumo vartojimas. Lietuvoje ši stadija po truputį traukiasi į praeitį. „Mes įžengiame į antrąjį – susitaikymo etapą. Neišvengiamai prieisime ir prie trečiosios fazės – judėjimo tolyn“, – prognozuoja R. Gaudiešienė.
Verslas kiša galvą į smėlį
Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje turime labai daug prekybos centrų, tačiau vartotojų akimis jie panašūs vienas į kitą, o parduodami maisto produktai, rūbai yra neadekvačiai brangūs, net lyginant su kainomis Vakarų Europos miestuose.
R. Gaudiešienės teigimu, Lietuvos įmonių elgesyje lengvai galima atpažinti tuos pačius tipus, kaip ir vartotojų elgesyje. Vieni panikuoja, daro skubotus, klaidingus veiksmus. Kitos įmonės atrodo tarsi suparalyžiuotos. Tokių ypač daug mažmeninės prekybos tarpe.
„Jie nedrįsta iš esmės peržiūrėti savo verslo, kainodaros principų ir galvoja, kad „išplauks“ su keliomis akcijomis. Tačiau žmonių vertybės pasikeitė drastiškai. Verslininkai turės išmokti labiau įsiklausyti į vartotojų poreikius. Nusiteikti daugiau dirbti ir tikėtis mažesnių pelnų, nes vartotojai arba nenori, arba negali mokėti tokių kainų, kokių tikėjosi ir vis dar tikisi kai kurie verslininkai už savo prekes. “, – sakė „TNS-Gallup“ tyrimų strategijos direktorė.
Pagal tyrimų rezultatus koreguos kainodarą
„Paskutiniu metu sumažėjo prekybininkų apyvartos centruose, todėl užsakydami tyrimus siekėme išsiaiškinti realias pirkėjų finansines galimybes, lūkesčius, elgesio motyvus. Prekybos centro operatorius turi padėti savo partneriams – mažmeninės prekybos verslininkams teisingai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Tam pirmiausia jas reikia pamatyti ir aiškiai įvardyti“, – tyrimo užsakymo motyvus aiškino „Ogmios centro“ ekonomikos direktorė Viktorija Radzevičienė.
Atsižvelgdamas į situaciją rinkoje „Ogmios centras“ siekia užpildyti Europoje populiarią gamintojų išparduotuvių nišą. Ši koncepcija nuosekliai įgyvendinama prekybos centruose „Parkas“ Vilniuje ir „Bruklinas“ Šiauliuose. Atlikti tyrimai patvirtino realų potencialą išparduotuvių centrams įsitvirtinti rinkoje.
Tyrimai pakoregavo ir kitų „Ogmios“ valdomų prekybos centrų koncepciją. Prekės interjero ir apdailos centre „Domus galerija“ taps labiau įperkamos, tačiau išliks pagrindinis prioritetas – kokybė. Jame atsiras daugiau smulkių interjero elementų, tekstilės, indų, interjero aksesuarų, gaminių, sukurtų naudojant naujausias ekologiškas, natūralias, žmogui palankias technologijas.
Peržiūrimas ir prekybos centro „Babilonas II“ siūlomų prekių asortimentas. Jis orientuojamas į jaunas, vaikus auginančias šeimas, kur atsiras daugiau dažnai vartojamų prekių – drabužių, avalynes, maisto.