Valdžios pažadai, kad krizei išsikvepiant kitąmet skursime mažiau, kol kas pildosi nebent išrinktiesiems, ciniškai tvirtinantiems, kad šeimai įmanoma pragyventi ir iš 125 litų per mėnesį. Tačiau tokia demagogija atsimuša į kraupią realybę. Nepajėgdamos išlaikyti šeimų motinos jau atsisako net ką tik gimusių kūdikių.
Gruodžio 3-iosios vakarą Jonavos rajono ligoninės akušerinio skyriaus darbuotojos išgirdo durų skambutį. Pravėrusios jas išvydo krepšį, o jame – naujagimį. Apie netikėtą radinį pranešta policijai, kūdikis skubiai išvežtas į Kauno klinikas.
Nusikaltimas iš reikalo
Jonavos policijos kriminalistai kūdikio motiną surado labai greitai. 36 metų moteris prisipažino vaikelį pagimdžiusi daugiabučio laiptinėje ir iškart jį nunešusi prie ligoninės. „Neturiu nei sąlygų, nei iš ko vaikelį auginti“, – maždaug taip pareigūnams aiškinosi dviejų paauglių sūnų motina, vieno kambario bute kartu gyvenanti su sunkių ligų kamuojama motina.
„Lauksime DNR ekspertizės, teismo ekspertų išvadų dėl moters psichinės būklės, tada matysime, kur link tyrimas pakryps. Pirminiais duomenimis, moteris taip pasielgė iš nevilties, slegiama finansinių problemų. Neteisinu jos, bet, žiūrint iš žmogiškosios pusės, dar ne pats blogiausias variantas. Naujagimio nenužudė ir neišmetė į konteinerį“, – sakė kriminalinės policijos viršininkas Vytautas Volungevičius.
Esą būtų pristačiusi kūdikį medikams į rankas, parašiusi pareiškimą, kad jo atsisako, ir policijos durų dabar varstyti nereikėtų.
Pareigūnas patikino, kad policijai Alinos (vardas pakeistas) šeima nebuvo žinoma. Nebuvo jos ir rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos socialinės rizikos šeimų sąraše. „Neturiu apie Aliną jokios neigiamos informacijos, – sakė šios tarnybos specialistė Janė Sabutienė. – Būtinai su ja kalbėsiuosi, aiškinsiuosi, kokių problemų turi, bandysiu įtikinti, kad kūdikį susigrąžintų.“ Tačiau Alina policijoje nesyk pakartojo savo apsisprendimo nekeisianti. Moteris, beje, sunkiai fiziškai dirbo iki pat gimdymo, o kitą dieną vėl išskubėjo į darbą vienoje Kauno bendrovėje. Negali nedirbti, nes atlyginimas – vienintelės šeimos pajamos. Alinos dvasinė būklė dabar labai sudėtinga.
Pedagogai – tik gerai
Mokyklos pedagogai apie dviejų auklėtinių motiną negailėjo šiltų atsiliepimų.
„Ji labai pareiginga ir rūpestinga mama, – kalbėjo Aliną daug metų pažįstanti vyresnio jos sūnaus auklėtoja Aldona Matulevičienė. – Abu jos vaikai – tvarkingi, ramūs, gerai auklėjami. Praėjusią savaitę vyko tėvų susirinkimas. Alina iš anksto pranešė negalėsianti ateiti, nes turi rūpesčių namie. Pasidomėjo apie sūnaus mokslus – nuolat to teiraujasi. O verčiasi ta moteris ypač sunkiai.“
Jokių priekaištų Alinai neišgirdome ir iš mokyklos socialinės pedagogės, kuri padeda sveikatos problemų turinčiam Alinos jaunėliui. Bėga, lekia, dirba, stengiasi iš paskutiniųjų, – taip Aliną apibūdino daugiabučio kaimynai. Sužinoję, kuo Alina įtariama, jie ne smerkti kaimynę puolė, o vienas per kitą ieškojo tokiam poelgiui pateisinimo. Kur, girdi, vienišai motinai su trim vaikais dėtis, kai iš valstybės nėra beveik jokios paramos.
Alina – ne vienintelė motina, kurios pagimdytą vaikelį atėmė skurdas. Nepriteklių slegiama Jurbarko rajono gyventoja su būriu vaikų rudenį apsigyveno miške, kelias dienas maitinosi vien uogomis. Moteris neturėjo kur apsistoti, todėl visi vaikai iš jos buvo paimti į valstybės globą.
Lietuvoje nuolatinį alkį jaučia 670 tūkst. gyventojų.
28 proc. – šeimų, auginančių vaikus iki 16 metų, gyvena žemiau skurdo ribos.
22 proc. – šeimų neišgali nusipirkti naujų drabužių.
Sunki padėtis – ne priežastis kūdikio atsisakyti
Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas:
Aš manau, kad sunki materialinė šeimos padėtis tikrai nėra priežastis atsisakyti ką tik pagimdyto kūdikio. Sutinku, kad tokių situacijų šiandien gali pasitaikyti, bet niekaip negaliu tokio veiksmo pateisinti.
Reikia prieš apsisprendžiant kurti naują gyvybę pagalvoti apie pareigą ir atsakomybę. Aišku, ne vien motinai tas turi rūpėti – ir vyrui, to kūdikio tėvui. Juk vaiko be vyro nepradėsi. Abiejų tėvų pareiga ir atsakomybė savo vaikais rūpintis, auginti juos, išleisti į gyvenimą, o ne numesti naujagimį, kad jį užaugintų valstybė.
Valstybė nuo sunkiai besiverčiančių šeimų nenusigręžia, padeda joms pagal galimybes. Kiek mokesčių mokėtojai sumoka mokesčių, tiek valstybė pajėgi paremti skurstančias šeimas. Negalima tam skirti daugiau pinigų negu yra. Noriu pažymėti, kad kartu ir visuomenės pareiga tokioms šeimoms padėti. Juk valstybė – tai visi mes. Bet, deja, mūsų visuomenei šiuo atžvilgiu labai trūksta solidarumo.
Jokiu būdu nesutinku, kad sunkiai gyvenančios šeimos atsikratytų dar negimusių kūdikių apsispręsdamos dėl abortų. Niekas žmogui nesuteikė teisės žudyti. Jei vaiko gyvybė užsimezgė, motina privalo jį gimdyti ir auginti.
Gyvybės langeliai, mano nuomone, irgi nėra normalu. Tai tik vienas iš pastarųjų bandymų išsaugoti kūdikio gyvybę, kad naujagimis neatsidurtų šiukšlių konteineryje ar sąvartyne.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
