Psichologų teigimu, kraitelio ir būtiniausių daiktų pirkimas naujagimiui – tai svarbus žingsnis psichologiškai ruošiantis būsimai motinystei. Tad jo tikrai neturėtų apkartinti abejonės, ar tikrai galima pirkti šiuos daiktus dabar, kai mažylis dar jaukiai sūpuojasi mamos pilvelyje. Ne tik verta, bet ir reikia. Nes visų pirma tai suteiks malonumo ir teigiamų emocijų jums pačiai. Antra, dabar, kol dar laukiatės, jūs turite nepalyginamai daugiau laiko tinkamiausiems pirkiniams išsirinkti, nei kad turėsite vėliau, kai iš namų ištrūksite tik būtiniausiems reikalams sutvarkyti. O pirmaisiais mėnesiais po gimdymo bus būtent taip – kol nusistovės aiškesnis vaikučio dienos režimas.
Jus valdo jausmai, bet paklausykite ir proto
Viena vertus, išrinkti kūdikio kraitelį ir dar vieną kitą būtinesnį rūbelį labai paprasta: nusipirkote paruoštą rinkinį, įsigijote keletą jums patikusių kostiumėlių – ir naujagimio garderobas paruoštas. Tik... ar tikrai išsirinkote būtent tai, ko reikia?
Spalva
Nors spalva nėra itin svarbus kriterijus renkantis rūbelius naujagimiui, vis dėlto emocijų valdomos būsimosios mamos paprastai būtent į rūbo spalvą bei puošybą pirmiausia atkreipia dėmesį. Tad kokį kraitelį pirksite? Rausvą, melsvą, ar kokį nors „neutralų“ variantą?
Pernelyg ryškios spalvos agresyviai veikia jautrų kūdikio žvilgsnį. Ypač pavojingu deriniu laikomas akinamai balta ir skaisčiai raudona spalvos. Pirmuosius tris kūdikio gyvenimo mėnesius geriau jo garderobą rinkti iš pastelinių spalvų: švelniai rausvos, melsvos, žalsvos, gelsvos, smėlinės, dramblio kaulo.
Patogumas
Tai – pats svarbiausias kriterijus. Rūbai turėtų nevaržyti jo judesių, neveržti ir nespausti. Taigi verčiau padėkite atgal į lentyną visus rūbelius, kurie yra su standžiomis gumomis, ankštai suveržiančiais raišteliais, stambiais, iškiliais papuošimais. Turėkite omeny, kad vaikutis didesnę laiko dalį su šiuo rūbeliu gulės, taigi didesni raukinukai, sagos gali jam spausti, dekoratyvinės apykaklės – įkyriai kutenti nosytę, lįsti į burną.
Lengvai apsirengiamas
Nė neabejokite: rengtis nemėgsta VISI vaikai, naujagimiai – ypač, mat juos perrenginėjant visokie „u-tiu-tiu“ ir „o-pa-pa“ dar neveikia. Taigi atkreipkite dėmesį, ar rūbas lengvai aprengiamas.
Prieš dėdama rūbą į pirkinių krepšį pamėginkite įsivaizduoti, kaip juo aprengsite kūdikį. Taip bus lengviau pastebėti galimus jo trūkumus. Ar rankovyčių galai ne pernelyg suraukti? Ar mažas delniukas pro juos pralįs lengvai? Kūdikis pats dar nemoka valingai kišti rankytės, taigi turėkite omeny, kad rankovė turės pati užslysti. Kaip rūbas susagstomas? Pamėginkite – ar sagos lengvai lenda į kilputes? Ar spaustukai laisvai užsispaudžia?
Ypač nepatogūs per galvą rengiami rūbeliai – geriau rinktis užsagstomus ar susiaučiamus ir surišamus. Jei vis dėlto perkate velkamą per galvą – atkreipkite dėmesį, ar iškirptė pakankamai didelė. Neretai pasitaiko ir tokių rūbų, kurie patys savaime kūdikiui dar didoki, o galva jau netelpa. Ir, patikėkite, kūdikio galva čia niekuo dėta – kalčiausia niekam tikusi drabužėlio dizainą kūrusio žmogaus galva.
Atsargi būkite rinkdamasi „ne kūdikiškus“ rūbelius, t.y. rūbelius, kurie yra skirti kūdikiams, tačiau dizainas – kaip suaugusiųjų. Jie atrodo gražiai ir stilingai, bet... neretai būna itin nepatogūs. Man pačiai yra tekę gauti dovanų vaikiškus džinsus, kurie ties juosmeniu beveik nesitampė, o užtrauktukas priekyje tebuvo imitacija. Jais sūnų papuošiau tik keletą kartų, nes buvo beveik neįmanoma šių kelnių užtempti ant užpakaliuką nemenkai pastorinančių sauskelnių.
Dydis
Idealu, kai rūbas nei per didelis, nei per mažas. Deja, kūdikiai auga taip greitai, kad naujagimio rūbeliai, pirmomis dienomis dar buvę per dideli, neretai po kelių savaičių jau ir nebetinka. Taigi vieno patarimo, kokio dydžio rūbus pirkti, nėra.
Geriausia išeitis – stengtis pirkti kuo skirtingesnius įvairių dydžių rūbus. Skirtingo tipo rūbai nebus išaugti vienu metu: juk vienų marškinėlių modelis gali būti ilgesnis, kitų – trumpesnis, nors dydis – tas pats. Vienų kaklo iškirptė gali imti veržti anksčiau (pvz. golfo tipo marškinėlių) nei kitų (V formos iškirptės palaidinės). Pirmuosius drabužėlius tikriausiai įsigysite 50-56 cm ūgio žmogučiams, bet ne pro šalį bus iš karto nusipirkti ir vieną kitą rūbelį 62 cm ūgio kūdikiui. Susitaikykite su mintimi, kad kūdikio rūbeliai itin retai bus „kaip tik“. Jie nuolat bus arba kiek per dideli, arba jau per maži – tad apsižiūrėkite, ar jūsų išsirinktieji abiem atvejais bus tinkami dėvėti. Ar medžiaga ir dizainas leis paraitoti per ilgas rankovėles? Ar nieko baisaus, jei kelnių juosmenį atlenksite (pvz. guma surauktos kelnes taip pakoreguoti labai paprasta ir patogu).
Medžiagos kokybė
Visų pirma – pasikliaukite savo pojūčiais. Visiems aišku, kad prie kūno priglundančius rūbelius geriau rinktis iš natūralių medžiagų. Tačiau jos vis tiek gali būti įvairiai apdorotos. Atkreipkite dėmesį, ar rūbas švelnus, malonus liesti.
Taip pat būtinai apgalvokite, ar šis rūbas lengvai skalbiamas. Patikėkite, skalbimo laukia daug.
Rinkdamasi viršutinius rūbelius (kombinezoną ar megztinuką) nepamirškite: jis bus rengiamas ant kitų rūbų. Taigi jei jūs radote dailų ir puikios kokybės sintetinį kostiumėlį ar švarkelį – kodėl gi ne? Kai kurie sintetiniai rūbai yra ne tik šilti, bet ir pakankamai ploni, taigi mažyliui bus patogesni, nei keletas vilnonių megztinių, ką jau bekalbėti apie jų patogumą skalbiant ir švelnumą.
Pasiuvimas
Būtinai atkreipkite dėmesį į rūbelio pasiuvimo kokybę. Ar siūlės nespaus, netrins? Ar ne per kietos? Ar gerai prisiūtos sagos ir papuošimai? Ar rūbo viduje nėra palikta kadaruojančių siūlų kilpų, už kurių rengiantis strigtų mažylio pirštukai? Ypač svarbu, kad prie rūbo prisiūtos smulkios detalės laikytųsi tvirtai: neatskiltų koks burbuliukas, sagutė ar karoliukas – jais kūdikis gali užspringti.
Marškinėliai
Vis dar neretai laikomasi nuostatų, kad marškinėliai kūdikiui turi būti išvirkščiomis siūlėmis, einančiomis į išorę. Šis reikalavimas atkeliavęs dar iš mūsų pačių kūdikystės. Dabar siuvimo technologijos gerokai patobulėję, taigi nebūtina ieškoti rūbelių būtent tokiomis siūlėmis. Užteks pasižiūrėti, ar siūlės ne pernelyg stangrios, ar medžiaga tose vietose minkšta ir švelni.
Taip pat nebūtina rinktis tik susiaučiamų marškinėlių. Seniau, kai alternatyva susiautimui tebuvo gana masyvios sagos, tai buvo aktualu. Dabar galima įsigyti marškinėlių su itin lengvomis, plokščiomis sagutėmis ar suspaudžiamu užsegimu.
Šliaužtinukai
Jų esama įvairių, tad užteks įsidėmėti keletą privalumų: šliaužtinukai, kurie vietoje pėdučių turi suformuotas „kojinaites“, kai ties kulkšnimis medžiaga yra tampriau suausta, sudaro tarsi kojinaitės kraštą, yra patogesni – jie dailiai ir patogiai laikosi ant kojytės net ir tada, kai šliaužtinukai yra vos vos per dideli, kūdikio pėdutės nepasiklysta klešnėse.
Taip pat patogu šliaužtinukai, kurių petnešėlės turi reguliuojamą užsegimą – jie gali augti kartu su vaiku.
Tačiau yra ir vienas niuansas. Jei vaikučiui ausite šliaužtinukus-kelnytes, bus paprasčiau pakeisti sauskelnes. Tuo tarpu apavus kombinezono tipo šliaužtinukais gali tekti nurenginėti daug daugiau, ypač jei ant viršaus šliaužtinukų aprengsite dar ir švarkelį ar megztinuką. Nebent rinksitės tokius šliaužtinukus, kurie vidinėse klešnių siūlėse turi specialų užsegimą, palengvinantį sauskelnių keitimą.
Smėlinukai
Tai puikus rūbas naujagimiams – tarsi marškinėliai, bet niekada neišsipeša iš po kelnių. Tiesa, smėlinukus kūdikiui galima rengti tik tuo atveju, jei naudojate sauskelnes. Jų atsisakiusiesiems šis rūbas nėra patogus – jam sušlapus tektų kūdikį perrengti išrengiant nuogai.
Svarbiausia renkantis smėlinuką – atkreipkite dėmesį į kaklo iškirptę. Naujagimiams (o ir ūgtelėjusiems kūdikiams) patogiausi per priekį užsagstomi smėlinukai. Bet jei renkatės ir per galvą velkamus – geriausia, kai jie šone, ties petuku, atsisega arba atsiskleidžia. Ir kuo daugiau, to geriau!
Pirštinaitės
Esama įvairių nuomonių, ar verta kūdikiams mauti medvilnines pirštinaites. Anksčiau buvo netgi prietaras, kad vaikui būtinos pirštinytės, nes per anksti pamatęs savo rankutes jis labai išsigąs ir ims mikčioti.
Vėliau pirštinaites rekomenduota mauti tam, kad kūdikis neįsidrėkstų. Tačiau jei nepriekaištingai rūpinatės vaikučio higiena ir laiku nukarpote nagučius – ši rekomendacija tampa beprasmiška.
Dabar vis labiau įsigali nuomonė, kad pirštinaitės ne tik nebūtinos, bet netgi ir šiek tiek kenksmingos – jos trukdo vystytis vaiko motorikai: kūdikis negali sugriebti mamos piršto, jausti liečiamo paviršiaus. Taigi daug pirštinaičių jums vargu ar prireiks. Tačiau bent vieną porą turėti būtų ne pro šalį – naujagimių termoreguliacija dar nėra nusistovėjusi, tad gali būti, kad net ir šiltą dieną mažylio rankutės ar kojytės ims vėsti – tada pirštinaitėmis galėsite jas apsaugoti, ypač kai kūdikis miegos.
Dėl šios priežasties geriau rinktis maunamas pirštinaites, o ne marškinėlius, kurių rankovių galai užsiūti. Juk prireikus pirštinaites numauti lengviau, nei perrengti visus marškinėlius.
Na, o pabaigai – dar 1 auksinė taisyklė einant apsipirkti: nesikuklinkite paklausti pardavėjos, jei nežinote, kam skirtas vienas ar kitas įmantresnis rūbelis ar kaip jis rengiamas. Kartais taip galima atrasti neįtikėtinai patogių dalykų!
