Lietuvoje jau darosi „madinga“ moterims, pagimdžiusioms kūdikį ir jo nebenorinčioms, drastiškai pasitikrinti savo jausmus – palikti vaiką Gyvybės langelyje ir po paros ar dviejų atsiimti.
Atsiėmė ašarodama
Neseniai taip nutiko Panevėžyje. Į A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose įrengtą gyvybės langelį simpatiška, tvarkingai atrodanti panevėžietė (19 m.) atnešė savo sūnelį. Kovo 8-ąją gimęs sveikas ir mielas berniukas, kaip atrodė įvykio liudininkėmis tapusioms vaikų namų darbuotojoms, buvo pasmerktas pamestinuko daliai.
Šis atvejis išskirtinis tuo, kad kūdikį atnešusi jaunutė moteris nesislapstė: kelio gyvybės langelio link klausėsi sutiktų praeivių, atėjo popietę – šviesmečiu, neslėpė esanti vaikelio mama, pateikė jo gimimo liudijimą ir paliko kraitelį su drabužėliais, vežimėlį. Gimdyvė detaliau neaiškino, kodėl atsisako kelias savaites jau auginto sūnelio, tik užsiminė, kad jį pagimdė būdama vieniša. Dar sakė, kad turi tėvus, tikrai neskursta.
Moteriai buvo patarta neskubėti dėti kūdikį į gyvybės langelį, iš kurio (pagal įstatymą) išimtas vaikas po trijų parų įgauna pamestinuko statusą ir nukreipiamas įvaikinti. Siūlyta mažylį laikinai palikti globos namuose, įforminti laikinosios globos dokumentus ir tik vėliau spręsti vaikelio tolesnį likimą. Bet gimdyvė buvo kategoriška – neaugins sūnaus, ir viskas.
Šitaip mažasis panevėžietis tapo bene 20-uoju kūdikiu, paliktu gyvybės langeliuose Lietuvoje. Tačiau toks jis buvo tik vieną parą.
Po paros berniukas kartu tapo ir šeštuoju gyvybės langelių kūdikiu, kurį persigalvojusi gimdyvė panoro atsiimti. Per naktį panevėžietė suprato padariusi klaidą – ji verkdama atskubėjo į ligoninę. Kadangi viskas įvyko labai greitai, mažylis motinai atiduotas. Prieš tai su sutrikusia gimdyve ilgai bendravo vaiko teisių specialistai, rekomenduota ir psichologo pagalba.
Lemtingos trys paros
Gyvybės langelyje paliktą vaikutį motina turi teisę atsiimti per tris paras. Taip numatyta gyvybės langelių steigimo dokumentuose. Šiuos rengę žmonės įvertino specialistų informaciją, kad po gimdymo ne vieną moterį apima liūdesys, depresija, kankinančios neįprastos mintys. Jeigu šalia tokios sutrikusios gimdyvės nėra itin dėmesingų ir padedančių artimų žmonių, naujagimis gali tapti jo mamai našta, kurios ji sieks kokiu nors būdu nusikratyti. Turbūt niekas neabejoja, kad tokiais atvejais gyvybės langelis yra viena iš tinkamiausių išeičių išsaugant vaiko gyvybę. Kaip ir laikina globa vaikų namuose ar pas giminaičius, kitus žmones.
Bet jeigu gyvybės langelyje palikto kūdikio gimdytoja neatsiranda per kelias pirmąsias dienas, pamestinukas perkeliamas į globos namus, o po trijų mėnesių jau pradedama mažylio įvaikinimo procedūra, jeigu atsiranda norinčiųjų jį įsivaikinti. Tokias procedūras inicijuojantys vaiko teisių specialistai teigia, kad Lietuvoje žmonių, laukiančių įsivaikinti naujagimį, visada yra.
Seimo narės Astos Baukutės, 2009 metais aktyviai paspartinusios gyvybės langelių steigimą Lietuvoje, teigimu, visi gyvybės langeliuose iki šiol palikti ir gimdytojų nesusigrąžinti kūdikiai arba jau turi naujas šeimas, arba dar baigiami tvarkyti jų įvaikinimo dokumentai. Šiuos vaikelius pagimdžiusios moterys jau negalės kada nors juos susigrąžinti.
Grįžta ir dvynukės
Šiais metais vienas atvejis, kai gyvybės langelį pravėrusi gimdyvė netrukus persigalvojo, jau buvo ir sausio pabaigoje. Šis faktas buvo išskirtinis dar ir tuo, kad Lietuvoje pirmą kartą gyvybės langelyje buvo palikti iškart du naujagimiai – sesutės.
Netrukus paaiškėjo, savo poros savaičių dvynes, lyg žaislus stotelėje ar žaidimų aikštelėje, gyvybės langelyje Kaune tuokart buvo palikusi Alytaus gyventoja (29 m.). Nors paprastai gyvybės langeliuose paliktų kūdikių gimdytojai neieškomi, nes jiems negresia jokia baudžiamoji atsakomybė – taip numatyta įteisintuose dokumentuose, bet šios moters ieškota, nes susidomėta paliktu „signalu“ – ant vienos dvynukės rankos buvo likusi gimdymo skyriuje uždėta apyrankė su motinos pavarde, vaiko duomenimis. Ar netyčia likusi – skubant, ar specialiai palikta – tarsi išduotų gimdytojos neapsisprendimą, reikėjo išsiaiškinti.
Mažylės apyrankė atvedė į vieną Kauno ligoninę. Čia paaiškėjo, kad sausio 3-iąją neišnešiotas, nė dviejų kilogramų dar nesveriančias dvynukes Kaune pagimdė alytiškė ir po kelių dienų išsiprašė į Alytų, nes medikams paaiškino turinti slaugyti sunkiai sergantį savo tėvą.
Sausio 21-ąją gimdyvė vėl atvyko į Kauno ligoninę ir kiek paaugusias dukreles vidurdienį išsivežė. Medikams nekilo įtarimų, kad dvynukės tądien nepasieks namų. Tačiau jau po penkiolikos minučių motina savo mergytes paliko gyvybės langelyje prie Prano Mažylio gimdymo namų, o pati draugės vairuojamu automobiliu patraukė į Alytų.
Kai žinia apie paliktas sesutes pasklido žiniasklaidoje, operatyviai nustatyta jų mama pareiškė persigalvojusi – norinti mergytes auginti pati. Mažametį sūnų jau turinti, bet dėl girtavimo pati jo neauginanti moteris teigė susitaikiusi su dvynukių tėvu, todėl viskas ir pasikeitę.
Dabar sesutėms – jau trys mėnesiai. Kai buvo rengiamas šis straipsnis, Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadovė Virginija Vaitkevičienė „Akistatai“ teigė, kad dvynės dar gyvena Alytaus kūdikių namuose, bet artimiausiomis dienomis jos bus sugrąžintos gimdytojai, renkančiai paskutinius trūkstamus dokumentus. Ši dukreles nuolat lankydavusi, jomis rūpinusis.
Auklėja pasitikėjimu
Ar dvynukių gyvenimas su jų nenorėjusia motina bus laimingas, kol kas galima tik spėlioti. Tačiau jau ir dabar kai kurios šios istorijos detalės – ne alytiškės naudai. Mat paaiškėjo, kad gimdyvė nuo pat pirmų dienų gudravo, toldama nuo dukrelių: pagimdžiusi važiavo „slaugyti“ jau prieš trejus metus mirusio tėvo ir sparčiai susitvarkė dokumentus dėl socialinių išmokų vaikams, nors šiuos jau buvo palikusi gyvybės langelyje.
Negana to, dar 2009 metais šiai alytiškei buvo apribota motinos valdžia neribotam laikui jos turimo sūnaus atžvilgiu. Moteris įpareigota mokėti po 400 litų vaikui išlaikyti, bet pinigų nemokėjo ir iki dvynukių gimimo turėjo jau 12 tūkstančių litų skolą.
Vis dėlto VTAS darbuotojai patikėjo, kad į socialinės rizikos šeimų grupę įrašyta alytiškė nuo šiol bus rūpestinga mama. Mat Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, siekiama, kad vaikus augintų jų gimdytojai – net iškilus rimtoms problemoms, pirmumas suteikiamas būtent gimdytojams. Tai Lietuvoje iš aukštų tribūnų nuolat kartojama pastaruoju metu, kai vadinamojo pedofilijos skandalo fone sprendžiamas mažosios Garliavos gyventojos likimas.
KOMENTARAS
Asta BAUKUTĖ, Seimo narė:
Visada buvau ir būsiu už gyvybės langelius. Koks atvejis bebūtų, kokios tos istorijos detalės išaiškėtų, bet jeigu gyvybės langelio dėka išsaugoma vaikučio gyvybė, tai jau yra džiugus pasiekimas. Net jeigu viena per metus ar kelerius – vis tiek tai yra gyvybės langelių būtinumo įrodymas. Reikėjo padaryti galą tokiai šiurpiai statistikai, kai dar visai neseniai Lietuvoje kasmet būdavo nužudoma bene iki 10 naujagimių. Gyvybės langeliai būtini ne tik miestuose, bet ir mažesnėse vietovėse. Dabar laukiama ir prie Jonavos ligoninės jau įrengto gyvybės langelio įkurtuvių, tuoj planuojama atidaryti dar vieną langelį ir Klaipėdoje. Aišku, naivu tikėtis, kad gyvybės langeliai visiškai išspręs nelauktų, motinoms nereikalingų kūdikių žudymo problemą, kuri tebeegzistuoja visame pasaulyje, tačiau esu įsitikinusi, kad toji šiurpinanti statistika turi sumažėti iki minimumo.
Tik faktai:
Prieš pusantrų metų savo naujagimį, pagimdytą namo laiptinėje ir slapta paliktą prie Jonavos ligoninės, netrukus atsikvošėjusi susigrąžino ir šio miesto gyventoja (36 m.).
Dar anksčiau savo mažylį iš gyvybės langelio Vilniuje susigrąžino vilnietė (32 m.), paraginta apie tai sužinojusio sutuoktinio.
Kaune beveik prieš porą metų gyvybės langelyje paliktą kūdikį per vėlai panūdusi susigrąžinti kaunietė (27 m.) įsisuko į varginančius sunkumus, pradedant apklausomis, įrodymų rinkimu ir baigiant brangiu DNR tyrimu.
Gyvybės langeliai Lietuvoje pradėti steigti 2009-ųjų pabaigoje; iki šiol yra 8 tokie langeliai – Vilniuje, Kaune (2), Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Alytuje.
Irena ZUBRICKIENĖ
