Kubilius sako, kad geresnės Vyriausybės už Šimonytės nėra buvę: šie mano žodžiai „susilauks daug pagiežingos kritikos“

„Tikiuosi, per savaitę šios mintys nepasens“, – rašė A. Kubilius.

1. „Šiai Vyriausybei teko išorinių krizių ir išbandymų daugiau nei visoms kitoms iki tol veikusioms kartu sudėjus: pandemija; pabėgėliai; tuo pat metu riaušės pabėgėlių stovyklose ir prie Seimo; Kinijos spaudimas ir šantažas; sankcijos Baltarusijos prekių tranzitui per Lietuvą; karas Ukrainoje; sankcijos Rusijos prekių tranzitui į Kaliningradą; energetinė krizė.
2. Vyriausybė dirba gerai, su krizėmis susitvarko efektyviai, nors Seime turi tik minimalią persvarą. Opozicijos kritika kiekvienos naujos krizės ar išbandymo atveju yra tik situatyvinė, skirta visuomenės emocijoms tuo momentu sužadinti, bet ne kokioms nors esminėms klaidoms išryškinti (kadangi jų neatranda), todėl labai greitai užsimiršta.
3. Opozicija konkuruoja tik tarpusavyje, kas garsiau Vyriausybę pakritikuos, bet jokios alternatyvios darbotvarkės ar politinės iniciatyvos, kaip geriau spręsti vieną ar kitą krizinę problemą, nesugeba pasiūlyti. Visą laiką, kaip užsikirtusi plokštelė skambanti opozicijos kritika Premjerei, kad ji „neperkrauna Vyriausybės“ akivaizdžiai įrodo tik opozicijos intelektinį nepajėgumą. Todėl, nepaisant visų krizių ir nepopuliarių sprendimų, kuriuos šiai Vyriausybei teko priimti, bei opozicinės kritikos pastovaus triukšmo, valdanti Tėvynės Sąjungos partija išlaiko savo populiarumą ir neleidžia opozicijai kiek nors ryškiau atitrūkti.
4. Vyriausybė dirba švariai ir skaidriai. Per visą laiką nebuvo fiksuota jokių korupcinių Vyriausybės skandalų, nei didesnių, nei mažesnių; žurnalistai neplanuoja rašyti naujų knygos „Kabinetas 339“ tomų, šį kartą jau apie neskaidrius susitikimus ir pokalbius Šimonytės darbo kabinete (nes tokių pokalbių paprasčiausiai nebuvo); net ir kokio nors „keliuko“ nei Premjerė, nei ministrai už valstybės pinigus sau nenusitiesė. Todėl ir belieka žurnalistams bei opozicijai aiškintis ar turėjo, ar neturėjo kas nors iš Vyriausbės deklaruoti turimų kelių kokios nors įmonės akcijų, o jeigu deklaravo ir net VTEK’ą apie tai informavo - tai gal ne taip deklaravo.
5. Vyriausybė dirba europietiškai - jokio „buvusiųjų“ persekiojimo, net ir tais atvejais, kai dėl buvusiųjų valdžių klaidų ar nepadarytų darbų Lietuva šiandien kenčia dėl energetinio nepritekliaus; jokių populistinių šūkių ir iniciatyvų: tolerancijos ir pagarbos kiekvienam žmogui vertybės yra ne tik nekvestionuojamos, bet ir užima svarbią vietą bendroje koalicijos programoje.
6. Vyriausybė išlieka solidi ir efektyvi savo geopolitiniuose pasirinkimuose bei nebijo imtis lyderystės ten, kur ji yra reikalinga ir kur ją pastebi ir kitos Europos šalys. Lietuva ir jos Vyriausybė vaidina svarbų vaidmenį, telkiant ne tik stiprią geopolitinę Vakarų paramą Ukrainai bei demokratinei Rusijos ir Baltarusijos perspektyvai, bet ir brėžiant naujas kryptis Europos Sąjungos politikos Kinijos bei Taivano reikalų farvateryje.
7. Vyriausybei tenka dirbti neturint Seime solidžios politinės daugumos. Aritmetinė dauguma tik keliais balsais viršija pusės Seimo narių skaičių. Opozicija tuo naudojasi, paremdama bet kokią valdančiųjų parlamentarų individualią iniciatyvą, kuriai dėl vienų ar kitų priežasčių nepritaria Vyriausybė. Taip kitų metų biudžeto vartuose atsirado 60 mln. eurų „skylė“, kuri yra ir didelė, ir skausminga, nes ją įmušė „savi“, su opozicijos pagalba ir jos dideliu džiaugsmu.
8. Ši Vyriausybė yra geriausia, kas Lietuvą galėjo ištikti, ypač per tokius du intensyvių krizių metus. Drąsiai galiu tvirtinti, kad tai yra geriausia Lietuvos Vyriausybė per visus 32 Nepriklausomybės metus. Geresnė, net už mano vadovautas. Žinau, kad lietuviams visos Vyriausybės labai nepatinka, todėl ir mano šie pagiriamieji žodžiai susilauks daug pagiežingos kritikos, bet atsakykite patys sau į klausimą, kuri iš buvusių Vyriausybių po 1992 metų Seimo rinkimų buvo geresnė už dabartinę Šimonytės Vyriausybę (savo kabinetų į eilę nerašau): B.Lubio, A.Šleževičiaus, L.Stankevičiaus, G.Vagnoriaus, R.Pakso (1-oji), R.Pakso (2-oji), A.Brazausko, G.Kirkilo, A.Butkečiaus, S.Skvernelio? Jeigu sugebi į šį reikalą pažiūrėti objektyviai, tampa akivaizdu, kad ši Vyriausybė visa galva lenkia visas prieš tai išvardintas.
9. Šios Vyriausybės laukia dar dveji nelengvų išbandymų metai. Esu tikras, kad jie bus įveikti taip pat sėkmingai, kaip ir praėję dveji. Po to laukia dar ketveri naujos kadencijos metai šiai Vyriausybei, nes nematau, kad opozicija būtų pajėgi pasiūlyti Lietuvai ką nors geresnio. Šis dešimtmetis Europos kontinente nebus ramus dešimtmetis, ypač mūsų regione, todėl visą dešimtmetį reikės rimtos, solidžios Vyriausybės, gebančios dirbti efektyviai, skaidriai ir „be cirkų“.
10. Per šiuos du metus paaiškėjo ir dar vienas svarbus aspektas: tokia Vyriausybė gali efektyviai veikti net ir be Prezidento paramos. Ne tik kad be paramos, bet ir Prezidentui ieškant vis naujų būdų, kaip Vyriausybei (ir visai valdančiai daugumai) „pakišti koją“. Vyriausybė ir šį išmėginimą iki šiol labai neblogai atlaiko, tuo tarpu Prezidentui vis dažniau tenka atsakyti į klausimą – koks yra jo veiklos ir darbų tikslas ir kam Lietuvai iš viso reikia tokio tiesiogiai renkamo Prezidento?“, – teigė buvęs premjeras.

Įrašo pabaigoje A. Kubilius pridūrė: „Nesakau, kad Vyriausybė yra tiesiog tobula ir kad ji nedaro kokių nors klaidų. Norint jų atrasti, visada tai pavyks padaryti. Tačiau, kai bandau peržvelgti visą šios Vyriausybės paveikslą, o ne tik jo atskiras detales, matau tokį „10 punktų“ paveikslą.

Žinau, ką reiškia dirbti Vyriausybės vadovu: bemiegės naktys, besibaigianti kantrybė, sugadinti nervai ir šlubuojanti sveikata, nuolatinė kritika ir vis retesnė džiugių akimirkų galimybė. Ir didžiulė atsakomybė. Už viską: už valstybę, už Vyriausybę ir už koaliciją, už kolegas ir už save patį. Ir viską tai tenka atlaikyti su šypsena veide ir akyse. Tai tikrai nėra lengva…“