A. Kubilius nuo 2008 metų gruodžio iki 2012 metų lapkričio vadovavo 15-ajai Vyriausybei. Parlamentaras yra ir tyrimą atliekančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, tačiau A. Kubilius nusišalino nuo krizės priežasčių tyrimo, pareiškęs, kad nemato jo prasmės.
„Žiūrint politinės kultūros prasme, matau tendenciją, kuri ateityje gali sukelti labai pavojingų pasekmių. Būsimam premjerui arba Finansų ministrui, jeigu ateis finansų krizės, jiems akyse stovės toks vaizdas, kad jis turi ateiti į komitetą ir aiškintis. Tai sumažina ryžtą, kurio tokioje situacijoje tikrai reikia“, – sakė ekspremjeras.
Jautė krizės kvapą
Paklaustas, kokios nuotaikos Seime vyravo 2008 metais, kai kaimyninėse šalyse jau buvo jausti ekonominė įtampa, A. Kubilius sakė tais metais jautęs krizės kvapą.
„Iš ekonominių dėsnių, net nebūdamas ekonomistu, o būdamas fiziku, mačiau, kad Lietuva, lyginant su Latvija ir Estija, atkartoja tuos pačius ekonominius procesus, tik vėluodamas pusmečiu. Estijoje jau labai rimtai buvo kalbama apie krizę. Mes jautėme krizės kvapą. Be abejo, mes neturėjome duomenų“, – posėdyje kalbėjo A. Kubilius.
Be to, anot A. Kubiliaus, jau tada Finansų ministerija įspėjo apie 2009 metais lėtėsiančią ekonomiką ir nulinį ekonomikos augimą.
„Atsimenu, kad tuo metu prognozė buvo nulinis augimas. Pagal tai pradėjome perrašinėti Vyriausybės programą. Šalia mūsų planuotų dalykų, kaip energetikos ir aukštojo mokslo pertvarkos, įrašėme atskirą skyrių apie krizės suvaldymą. Ten sudėjome nuostatas ir dėl mokesčių didinimo, ir dėl taupymo“, – teigė ekspremjeras.
Nepaisant to, kad tuo metu netrūko nei Lietuvos, nei tarptautinės ekonomikos analizių ir prognozių, A. Kubilius sakė, kad visus savo sprendimus grindė tik Finansų ministerijos išvadomis.
„Ekspertinių išvadų buvo įvairiausių, bet aš laikiausi nuostatos, kad yra viena ekspertinė išvada, kuria turime remtis, – Finansų ministerijos. Ar mokesčių didinimas, ar taupymas, mano nuostata buvo, kad turime remtis tik Finansų ministerija“, – patikino A. Kubilius.
Skolintis teko brangiai
Tuometinis premjeras skolinimąsi laiko vienu krizės įveikimo būdų. Vis dėlto jis pripažįsta, kad skolintis Lietuvai teko labai brangiai.
„Be abejo, mums teko skolintis nepalankiomis aplinkybėmis. Iždas buvo tuščias, sąskaitos neapmokėtos. Lietuva buvo ant bankroto ribos, galėjome neapmokėti sąskaitų. Skolinimas nebuvo paprastas ir lengvas. Skolinomės brangiai“, – pripažino A. Kubilius.
Paklaustas, kodėl Lietuva nusprendė skolintis iš komercinių bankų, o ne Tarptautinio valiutų fondo, kaip kaimyninė Latvija, A. Kubilius pažymėjo, kad tokio prašymo sulaukė ir iš Estijos premjero.
„Latviai neturėjo jokių alternatyvų, bankrutavo jų „Parex“ ir taškas. Mes rimtai svarstėme [skolintis iš TVF]. Sulaukiau Estijos premjero skambučio, jie buvo sunerimę, kad, jei mes skolinsimės iš TVF, jie taip pat turės skolintis iš ten. Nes jų patikimumas ir stabilumas sukels daug nerimo visose rinkose. Ar taip būtų įvykę ar ne, negaliu pasakyti“, – pasakojo A. Kubilius.
Taip pat, anot ekspremjero, politinė aplinka tuo metu buvo nepalanki skolintis iš TVF, nes konservatoriai 2009 metais Seime prarado daugumą, skilus koalicijos partneriams Tautos prisikėlimo partijai.
„Skolinimasis iš TVF turi tą istoriją, labai daug pavyzdžių yra, kai tai sukeldavo politinius ir socialinius nestabilumus. Mano supratimu, tokį instrumentą galima naudoti tik tada, jei turi labai stiprią politinę daugumą“, – sakė A. Kubilius.
Seimas padidino išlaidas
Kiek anksčiau liudijęs 2006–2008 metais premjero pareigas ėjęs Gediminas Kirkilas komitetui pasakojo jau 2006 metais girdėjęs Lietuvos banko įspėjimą, kad šalies ūkis buvo smarkiai priklausomas nuo kredito.
Paklaustas, ar Vyriausybei planuojant 2008 metų biudžeto projektą, finansų ministras signalizavo Vyriausybei apie neigiamos ekonomines prognozes, G. Kirkilas pripažino apie tai girdėjęs, tačiau patikino, kad Seimas savavališkai padidino biudžeto išlaidas.
„Pateikėme savo biudžetą Seimui. Tokios kalbos buvo, bet mes buvome mažumos Vyriausybė su opozicijos pagalba. Atnešus biudžeto projektą į Seimą, Seimo nariai, daugiausiai opozicinių partijų, pasiūlė dar daugiau išlaidų. Ne visoms buvo pritarta. Apie 1 mlrd. litų papildomai“, – teigė ekspremjeras.
Išvados – pavasarį
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlieka parlamentinį tyrimą, nagrinėjantį 2009–2010 metų finansų krizę. Tyrimui vadovauja komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Tyrimą atliekančiai komisijai jau liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius, ekspremjeras Gediminas Kirkilas, tuometinis finansų ministras Rimantas Šadžius, buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, buvęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Pokalbiui taip pat ketinama kviesti buvusią finansų ministrę, kandidatę į prezidentus Ingridą Šimonytę.
Vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį komiteto nariai ketina keliauti į Švedijos Centrinį banką ir šalies Finansų inspekciją. Savo išvadas komisija ketina pateikti Seimo pavasario sesijoje kitąmet.
