Rugpjūčio 8 – 12 dienomis Latvijos Tervetės nacionaliniame parke vyko tarptautinė stovykla „Green Week“, kurios metu 40 įvairaus amžiaus žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gilinosi į ekologines problemas ir jų sprendimo būdus. Šioje nemokamoje, penkias dienas trukusioje stovykloje dalyvavo ir viena Klaipėdos universiteto studentų klubo „Baltijos žaibo“ narė Karolina Andriekutė. Besidominčius galimybėmis keliauti ir mokytis kviečiame susipažinti su Karolinos pasakojimu:
„Pirmoji diena prasidėjo kelione į Latvijos sostinę, kurioje turėjome keletą valandų laisvo laiko ir galėjome pasigrožėti saulėtu Rygos senamiesčiu. Popiet išriedėjome į stovyklavietę, merginos įsikūrėme nacionalinio parko direkcijoje, kurioje vyko ir tolimesni užsiėmimai, na, o vaikinams teko įsikurti už 15 min. kelio esančiame saunos pastate. Pirmąjį vakarą keliavome ant „Annelės tėvo“ kalno, kur kūrenome laužą bei skanavome juodą duoną su medumi ir žolelių arbata, o taip pat smagių žaidimų pagalba susipažinome vieni su kitais.
Antroji diena kai kuriems prasidėjo anksti – 7 val. ryto keletas sveikos gyvensenos mėgėjų bėgo iki netoliese esančio ežero (už 1,7 km), o po to jame išsimaudė bei pėstute grįžo pusryčiauti. Miegaliai galėjo pasimėgauti poilsiu viena valanda ilgiau. Po gausių pusryčių prasidėjo užsiėmimai tema „Globalūs aplinkos procesai“, kuriuos vedė Inga Ringailaitė bei Inga Petersone. Po pietų ir tradicinio latvių deserto kalbėjomės tema „Aplinkos ir gyventojų žurnalistika“ (Erkki Peetsalu ir Sigita Baronaitė). Vakare mėgavomės Latvijos nacionaliniu vakaru: skanavome tradicinius patiekalus, kartu dainavome bei šokome liaudiškus šokius. Kas norėjo naktinės programos – galėjo mėgautis saunos malonumais.
Trečiasis rytas prasidėjo užsiėmimais, kurių tema „Waste: Reduce, Reuse, Recycle“ (Atliekos: Mažiau vartok, naudok ne vieną kartą, rūšiuok atliekas). Šiuos užsiėmimus vedė Snieguolė Cironkaitė ir Lotta Palomaki. O po skanių pietų ir keletos porcijų deserto keliavome į perdirbimo įmonę „PET BALTIA“, įsikūrusią Jelgavos mieste, kurioje iš arti pamatėme, kaip yra perdirbami plastikiniai buteliai: nuo jų atvežimo iki pavertimo plastiko granulėmis, iš kurių galima gaminti naujus plastikinius gaminius. Su šiuo procesu mus supažindino Rita Bubina.
Na, o trečiąją dieną pabaigė internacionalinis vakaras, kurio metu estai, suomiai ir lietuviai trumpai pristatė savo tradicinius šokius ir dainas, žinoma, visi stovyklos dalyviai bandė įsiminti žodžius ir dainuoti kartu bei neatsilikti nuo naujai matomų šokio žingsnelių. Lietuviai, žinoma, užkrėtė visus dalyvius krepšinio karštine, paruošę trumpą etiudą apie svarbiausią šiuo metu renginį, vykstantį Lietuvoje – Europos krepšinio čempionatą.
Ketvirtąją dieną praleidome daugiausia lauke – Jolanta Uktverytė kvietė pasidžiaugti „Kasdieniu eko gyvenimu“, kurio metu galėjome atrasti gamtos grožį, ne tik jį pamatyti, bet ir išgirsti, užuosti, paliesti. Užsiėmimo metu atvėrė akis, kaip žmogus veikia nuostabiai persipynusią eko sistemą, ir kaip vienas žmogaus poelgis gali sugriauti ištisą sistemą. Taip pat pabandėme tapti sąmoningais pirkėjais: turėjome galimybę pasirinkti labiausiai aplinkai draugiškas pakuotes. Po pietų laukė dar vienas užsiėmimas gamtoje: Inga Petersone parengė orientacinį žaidimą, kurio metu keletas komandų turėjo kuo greičiau surinkti visus punktus. Nors ir pavargome bėgdami, tačiau pasikrovėme nuostabios energijos, kurią papildė ir ten pat „gyvenančios“ raganos ritualai ir palinkėjimai. Ragana buvo ypač miela lietuviams, mat Tervetės nacionaliniame parke esame dažni svečiai.
Vakaro programoje laukė interaktyvi viktorina, kurios metu ne tik reikėjo atsakyti į eko klausimus, bet taip pat ir bėgti į mišką ieškoti augalų, juos piešti, surinkti kuo daugiau gamtos spalvų (kai kurios komandos jų rado per 40!), o galiausiai pastatyti ir kuo aukštesnį bokštą iš dantų krapštukų ir plastilino. Įdomu tai, kad visą dieną mus sekiojo Latvijos nacionalinės televizijos kamera, kuri fiksavo kiekvieną mūsų judesį. Taip pat kiekvienas stovyklos dalyvis gavome po sertifikatą bei stiklainiuką uogienės, kad užplūdus liūdesiui, galėtume jos paskanauti.
Naktį stovyklautojai nerimo, vieni išėjo žaisti gaudynių į tikrai klaidų labirintą, kiti keliavo į pirtį, treti tiesiog mėgavosi pokalbiais... Na, o penktąjį rytą pavalgėme skanius pusryčius ir iškeliavome namo. Lietuvės juokavome, kad turime pietietiško kraujo – mat buvome aktyviausios stovyklos dalyvės (nemelavome – Lietuva piečausia iš keturių dalyvavusių valstybių).“
Karolina Andriekutė
