Jolanta, kokia yra Jūsų darbo specifika?
Mūsų tikslas – įgalinti studentus savarankiškai ir sėkmingai ieškoti norimo darbo ar praktikos, įsitvirtinti darbo rinkoje, suvokti savo pašaukimą profesijai, įsisąmoninti gyvenimo vertybes. Konsultuojame ir informuojame studentus bei absolventus įvairiais profesiniais klausimais, taip pat motyvuojame juos nuolat mokytis savarankiškai, nes tai užtikrina ilgalaikę sėkmę karjeroje.
Visi suprantame, kad šiandieniniam jaunimui yra pakankamai sunku pasiekti karjeros aukštumų per trumpą laiką – metus ar kelis tenka skirti stažuotėms, neapmokamai praktikai, tarptautinės patirties kaupimui. Darbdaviai yra pakankamai reiklūs, ypač kai siūlomos aukštos pareigos ir solidus atlyginimas: kandidatams tenka pademonstruoti ne tik diplomą, bet ir turimą darbo patirtį, papildomai įgytas kompetencijas, konkrečius įgūdžius ir, kas labai svarbu – asmenybės brandą. Nei vienas darbdavys nenori darbuotojo, kurį reikėtų ne tik apmokyti papildomų profesinių dalykų, bet dar ir perauklėti – ugdyti atsakomybės, savarankiškumo, iniciatyvumo jausmą ir gaišti laiką nuostatų „galiu dirbti bet kaip – vis tiek gausiu atlyginimą“ išgyvendinimui.
Karjeros centras nuolat rengia seminarus, konferencijas, viso Kauno miesto renginį KTU „Karjeros dienos“, todėl studentai ir absolventai dažnai asmeniškai gauna visą reikalingą informaciją apie jiems prieinamą karjeros planavimo pagalbą. Karjeros centre sulaukiame lankytojų, kurie sužino apie mus iš savo draugų, kurie po konsultacijos sėkmingai įsidarbino ar gavo svajonių stažuotės pasiūlymą. Į universiteto Karjeros centrą kreipiasi ir moksleiviai, kuriuos taip pat informuojame, teikiame karjeros konsultacijas.
Ar norint į Jus kreiptis būtina išankstinė registracija?
KTU Karjeros centras yra nuolat atviras. Esame lankstūs – priimame ne tik iš anksto užsiregistravusius studentus, bet ir tuos, kurie užsuka eidami pro šalį. Savo patalpose ir bendraudami stengiamės kurti jaukią atmosferą, kad studentai nesivaržytų. Tuo pačiu stengiamės studentus išmokyti tam tikros disciplinos ir elgesio normų: karjeros centras dažnai būna pirmaisiais vartais į darbo ir verslo aplinką. Pratiname studentus prie minties, kad ne tik kreipiantis į Karjeros centrą, bet ir kitose situacijose reikalingas punktualumas, verta pasirūpinti formalesne apranga, laikytis elementaraus verslo etiketo – rankos paspaudimo, akių kontakto, malonaus kalbėjimo tono.
Kokiais klausimais studentai kreipiasi dažniausiai?
Studentai dažnai kreipiasi dėl darbo ir praktikos paraiškos dokumentų rengimo, prašo įvertinti jų parengtą gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką. Tenka rašyti pastabas ne tik dėl šių dokumentų turinio, bet ir dėl gramatikos klaidų. Manęs tai nestebina, nes šiuolaikiniai studentai tarpusavyje bendrauja neformaliai, trumpomis žinutėmis, paskaitos taip pat nereikalauja konspektavimo, daug studijų turinio ir informacijos pateikiama vaizdais, todėl rašyti tenka vis mažiau. Plačiai sutinkama, kad studentų raštingumas prastėja visame pasaulyje.
Kaip Jūs pati žiūrite į tokią negatyvią tendenciją?
Mano nuomone, reikia tiesiog susitaikyti. Taip jau yra, kad naujoji karta mąsto mygtukais, valdikliais ir vaizdais, o ne žodžiais ir tekstu. Tačiau jie kitaip suvokia pasaulį ir mato unikalius problemų sprendimus. Vis dar, iš inercijos ir dėl galbūt jau atgyvenusių normų, reikalaujame dailyraščio ir preciziško rašymo talento iš visų studentų. Rašymas yra svarbus tiek, kiek jis leidžia efektyviai komunikuoti – be galo svarbiu išlieka keleto užsienio kalbų mokėjimas, gebėjimas komunikuoti tiek savo profesine kalba, tiek klientui suprantamais terminais. Svarbu mokėti parengti didelių tekstų santraukas, atrinkti raktinius žodžius, parašyti trumpas rekomendacijas – tai studentai paprastai daro puikiai, nes nuolat skenuoja ir „filtruoja“ didžiulius informacijos kiekius.
Ar konsultuojate studentus ir mokslo, studijų klausimais?
Taip. Daugelis studentų neapsiriboja bakalauro studijomis, nes supranta, kad Lietuvoje šiuo diplomu nieko nenustebins. Jie toliau stengiasi tobulėti, gilina žinias, magistro programoje renkasi siaurą savo pamėgtos studijų srities specializaciją ir tampa savo srities ekspertais. Kiti studentai nori išplėsti savo profesinį akiratį – renkasi magistro studijas, kurios neturi tiesioginių sąsajų su jau turima kvalifikacija. Bet kuriuo atveju, pastebime, kad tie, kurie nuolat mokosi, ilguoju laikotarpiu išlošia. Mokytis galima siekiant ne tik formalaus išsilavinimo, bet ir dirbant, lankant įvairius kursus, keliaujant.
Kokius šiuolaikinių studentų poreikius, susijusius su darbo rinka, galėtumėte identifikuoti?
Kiekvienas studentas turi savitus, unikalius poreikius siekdamas įsitvirtinimo darbo rinkoje. Tie poreikiai priklauso nuo tikslo, karjeros vizijos ir esamos studento situacijos. Jei absolventas siekia aukštos pozicijos ir ilgalaikės karjeros „Google“ ar kitoje pasaulinio masto įmonėje, jo ar jos karjeros kūrimo poreikiai bus didesni, jam ar jai reikės parodyti ypatingus gebėjimus ir asmenines savybes, nugalėti nemažą skaičių pretendentų iš viso pasaulio į tą pačią darbo vietą.
Gaila, kad ne visi studentai drįsta būti ambicingi planuodami savo karjerą. Kai kurie studentai nepelnytai nuvertina savo jėgas ir tenkinasi komforto būsena. Kai studentas talentingas, o jo karjeros vizija apsiriboja vidutinio lygmens pozicija vidutiniškoje įmonėje ir ribotu atlyginimu – poreikio karjeros konsultavimui kaip ir nėra. Tokiam studentui atrodo, kad karjera yra pasiekiama greitai ir paprastai, tad jam jokia pagalba nebus reikalinga. Tai dar viena užduotis Karjeros centro konsultantams – parodyti kuo platesnes karjeros galimybes, paskatinti studentus imtis iššūkių, ugdyti jiems norą nuolat mokytis ir augti profesine, asmenine ir visuomenine prasme.
Jolanta, kokie studentai yra ambicingiausi?
Ypač ambicingi yra užsienio studentai bei, kas įdomu, vidutinių gebėjimų studentai, taip pat tie, kurie atvyko į didmiestį iš Lietuvos provincijos. Tokie žmonės kelia sau aukštus tikslus, sparčiai mokosi, greitai plečia naudingų kontaktų ratą. Jų ryžtas, disciplina, nuolatinis informacijos ieškojimas, koncentracija į tikslą leidžia jiems pirmauti, būti atrinktiems į geriausias darbo pozicijas.
Kodėl jaunimas šiais laikais vis dažniau renkasi mobilumą, o ne sėslų gyvenimo būdą?
Mobilumas yra viena esminių šios kartos savybių. Ši karta visą laiką alkana naujų pojūčių, nuotykių, informacijos. Visa tai jiems leidžia daryti palankios aplinkybės – šiandien keliauti gali pakankamai pigiai, studentų stažuotes, praktiką ir studijų mainus užsienyje dažnai apmoka Europos Sąjungos programos. Nepamirškime ir tarptautinių jaunimo projektų, leidžiančių keliauti beveik nemokamai. O tie, kurie nori nukeliauti į JAV ar Australiją, naudojasi vasaros darbo programomis studentams.
Toks nuolatinis keliavimas ir užsienio kultūrų pažinimas duoda labai daug – studentai ir absolventai įpranta dirbti tarptautinėse komandose, išplečia savo pasaulėžiūrą, išmoksta kritinio mąstymo, tolerancijos, tampa atviresni, lengviau bendrauja. Žinoma, kai kada darbdaviai skundžiasi, kad „mobiliąją kartą“ sunku suvaldyti, nes jie nėra sėslūs, visuomet ieško naujų iššūkių, dažnai keičia ne tik darbo, bet ir gyvenamąją vietą. Universitetams taip pat tenka suvaldyti didelį skaičių nuolat atvykstančių ir išvykstančių studentų, kurių kiekvienas turi savo unikalius interesus, patirtis ir problemas.
Ar darbdavys turėtų užtikrinti visas galimybes savo darbuotojui keliauti?
Šiais laikais kelionės tampa normalia studijų ir darbo rutina. Manau, kad kiekvienas darbdavys supranta, kad negali turėti efektyviai dirbančio darbuotojo, jei jis nekeliauja – į kursus, komandiruotes, mokymus, gerosios praktikos apsikeitimus, susitikimus su verslo partneriais. Pažangiausios įmonės drąsiai investuoja į darbuotojų mobilumą, mokymus užsienio ir Lietuvos universitetuose, nes mobilūs ir besimokantys darbuotojai suvokia, kad jais pasitikima, į juos investuojama tikintis ilgalaikio įsipareigojimo ir bendradarbiavimo.
Ačiū už pokalbį!
Sekite Kryptis karjerai naujienas Facebook paskyroje!
