Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) , kad šis išaiškintų, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje kandidatus gali siūlyti tik politinės partijos, neprieštarauja pagrindiniam Lietuvos įstatymui.
Nagrinėjant asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ bylą, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė registruoti asociacijos pateiktą 3 kandidatų į Seimo narius sąrašą daugiamandatėje apygardoje, bylą nagrinėjusiai
teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.
Anot LVAT, minėtas įstatymas nustato, kad „kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti išimtinai partijos, įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą. Vadinasi, visi piliečiai, kurie nėra politinių partijų nariai, neturi teisės kelti savo kandidatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje“.
„Galima manyti, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia lygybės principą, nes piliečiai, esantys politinės partijos nariai, turi didesnes galimybes kelti savo kandidatus į Seimo narius, nei piliečiai, nesantys partijos nariais“, - skelbiama
LVAT nutartyje.
Pasak teismo, piliečiai, kurie yra partijos nariai, gali kelti kandidatus tiek vienmandatėse, tiek daugiamandatėse apygardose (t.y. į visas 141 Seimo narių vietą). Tuo tarpu nesantys partijų nariais - tik vienmandatėse Seimo rinkimų apygardose (į 71 Seimo nario vietą).
Taigi kyla abejonių, „kad teisinis reglamentavimas, kai kandidatus į Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik politinės partijos, tam tikra prasme verčia piliečius formaliai ar neformaliai save susieti su partijomis, nes tik priklausydami politinei partijai jie galėtų realizuoti savo rinkiminę teisę.
