Notariato įstatymo dalis, kurioje nustatyta, kad "notaro įgaliojimai gali būti pratęsti teisingumo ministro įsakymu Notarų rūmų teikimu, iki notarui sukaks 70 metų", prieštarauja Konstitucijai. Tokį nutarimą pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas.
Pareiškėjas - Vilniaus apygardos administracinis teismas abejojo, ar įtvirtinus galimybę pratęsti notaro įgaliojimus, tačiau nenumačius šio pratęsimo kriterijų, nėra sudaromos prielaidos pažeisti notarų nepriklausomumo principą.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį visų notarų įgaliojimai pasibaigia jiems sulaukus 65 metų, išskyrus notarus, kurių įgaliojimai Notarų rūmų teikimu teisingumo ministro įsakymu pratęsiami iki jiems sukaks 70 metų, suponuoja tai, kad notaro įgaliojimų trukmę lemia ne įstatymo nustatytas visiems vienodai taikomas įgaliojimų pasibaigimo pagrindas, o teisingumo ministro teisė savo nuožiūra Notarų rūmų teikimu spręsti dėl notaro įgaliojimų pratęsimo ar nepratęsimo.
Notariato įstatymo 2003 m. redakcijos straipsniuose su vėlesniais pakeitimais nėra numatyta kriterijų, dėl kurių notaro įgaliojimai gali būti pratęsiami.
Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį dalis notarų, sulaukusių 65 metų, gali būti atleidžiami iš pareigų, o kitos dalies notarų, sulaukusių 65 metų, įgaliojimai gali būti pratęsiami iki jiems sukaks 70 metų, sudaromos prielaidos tos pačios grupės asmenis, užsiimančius tokia pačia profesine veikla, traktuoti nevienodai.
Todėl šis teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis Konstitucijos straipsnio dėl teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir asmenų lygiateisiškumo principo, be to, nukrypsta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog tai, kad ginčyta nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nereiškia, kad notarų įgaliojimai, kurie buvo pratęsti pagal šioje konstitucinės justicijos byloje pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai teisinį reguliavimą, gali būti vien šiuo pagrindu kvestionuojami, kad jie vien minėtu pagrindu gali nutrūkti ar būti nutraukti.
