• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konstitucinis Teismas (KT) atidėjo vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antano Kraujelio – žūtį tiriančio Panevėžio apygardos teismo prašymą nustatyti, ar Baudžiamojo kodekso nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

REKLAMA
REKLAMA

Panevėžio apygardos teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Baudžiamojo kodekso 99–asis straipsnis ta apimtimi, kad jame numatyta baudžiamoji atsakomybė už genocidą prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei.

REKLAMA

Anot Konstitucinio Teismo (KT) pranešimo, Panevėžio teismas prašyme pateikia samprotavimus dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio suderinamumo su kai kuriomis Lietuvos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis. Jis nurodo, kad ginčijamame Baudžiamojo kodekso straipsnyje įtvirtintos normos, kuriomis apibrėžiamas genocidas, ir Lietuvos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse įtvirtintas genocido apibrėžimas nėra identiški, tačiau nepaaiškina, kaip tai susiję su jo abejone dėl Baudžiamojo kodekso 99 straipsnio atitikties Konstitucijai. Taigi pareiškėjo pateikti samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kodėl ginčijama nuostata gali prieštarauti Konstitucijos nuostatoms, teigiama KT pranešime.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, kaip pažymi KT, prašyme nepaisoma ir kitų KT įstatyme numatytų reikalavimų.

Panevėžio teismas į KT bendra tvarka vėl galės kreiptis, kai pašalins buvusius trūkumus.

Panevėžio apygardos prokuratūra teismui A. Kraujelio bylą perdavė 2009 metais. Prokurorai šioje byloje nustatė dešimt asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu nulėmė Lietuvos partizano A. Kraujelio žūtį. Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau yra mirę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Kraujelis po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su juo metų, aptikus partizano slaptavietę vienoje sodyboje ir apsupus ją ginkluotiems operacijos dalyviams, 1965 metų pavasarį nusišovė.

Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų