Muzikantų pasirodymą pradės R. Šumano vienintelės operos „Genovena“ uvertiūra. Pagrindiniu akcentu taps R. Šumano dramatiško likimo koncertas smuikui ir orkestrui d-moll. Vienas paskutiniųjų ir vienintelis koncertas smuikui ir orkestrui R. Šumano repertuare, dedikuotas smuikininkui Jozefui Joachimui, nebuvo atliktas kompozitoriui esant gyvam ir liko nežinomas iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio.
Pagal paskutinę J. Joachimo valią, šis koncertas negalėjo būti atliktas viešai, kol nepraėjo šimtmetis po kompozitoriaus mirties. Vis dėlto šią taisyklę sulaužė ir pasaulio dėmesį į kūrinį atkreipė J. Joachimo dukterėčia, žymi smuikininkė Jelly d'Aranyi. Oficiali koncerto premjera įvyko 1937 m. Niujorke, smuiko solo atliekant rumunų kompozitoriui ir smuikininkui Georgui Enescu.
Antrojoje Kauno simfoninio orkestro bei solisto koncerto dalyje skambės F. Mendelsono-Bartoldžio (Mendelssohn – Bartholdy) kūriniai – simfonija Nr. 4 „Itališkoji“ ir koncertinė uvertiūra Nr. 4 „Gražiosios Melusinos maršas“.
Venecijietis smuikininkas D. Nordijas pažintį su smuiku pradėjo šešerių, šešiolikos laimėjo tarptautinį smuikininkų konkursą „Viotti“, kurio žiuri pirmininkas buvo Jehudis Menuhinas (Yehudi Menuhin). 1988 m. smuikininkas (pirmasis Italijoje) pelnė „Eurovizijos“ prizą, šio konkurso didysis finalas vyko Amsterdamo „Concertgebouw“ ir buvo transliuojamas visoje Europoje.
D. Nordijas koncertavo žymiausiose pasaulio salėse. Muzikos kritikai akcentuoja du svarbiausius šio smuikininko bruožus, tai – nepriekaištinga technika ir charizma.
