Tačiau įvairių karo lauko vadų ir politinių veikėjų, tais karštais 2014-2015 metais veikusių Ukrainoje likimas neretai baigiasi liūdnai: dešimtys jų jau žuvo toli gražu ne fronte, o jau tvarkant valdžių pasidalijimo klausimus, dalis jų spruko į Rusiją. Dažniausiai minimi variantai: Ukrainos spec. pajėgų ar savanorių pajėgų diversinių grupių veiksmai (apie tai nuolat skelbia Rusijos žiniasklaida), kova dėl valdžios ir resursų pačiame Donbase tarp vietos galvažudžių ir Rusijos spec. padalinių diversinė veikla „pašalinant nepaklusniuosius“.
„Motorola“
Spalio 16-osios vakarą teroristų užgrobtame Donecke buvo nužudytas vienas iš „DNR“ karo lauko vadų, teroristinės veiklos Ukrainoje simbolių Arsenijus Pavlovas, žiniasklaidos pranešimuose geriau žinomas „Motorolos“ vardu. Šis veikėjas iš Rusijos išgarsėjo tuo, kad kartu su savo vadovaujamu būriu dalyvavo daugelyje svarbiausių mūšių Ukrainos rytuose. Daug bendravo su žiniasklaida, tapo vienu iš propagandos Donbase simbolių.
Įvairių liudininkų teigimu, dalyvavo karo belaisvių sušaudyme ir kankinimuose. Beje, jis ir pats yra pripažinęs nužudęs 15 Ukrainos kariuomenės suimtųjų karių.
A. Pavlovas Rusijoje paliko savo žmoną ir vaikus. Donbase buvo vedęs merginą iš Slovjansko. Buvo neutralizuotas savo namų lifte, detonavus sprogmeniui savo galia prilygstančiam 1,5 kg trotilo.
Jevgenijus Žilinas
Rugsėjo 19-ąją Rusijos televizija „RenTV“ paskelbė apie Charkove perversmą bandžiusios rengti ir prieš Maidaną veikusios grupuotės „Oplot“ lyderio Jevgenijaus Žilino nužudymą.
J. Žilinas buvo nušautas elitiniame Maskvos priemiestyje viename iš restoranų. Pranešama, kad žudikas jo laukė viduje ir atidengė ugnį iškart, kai tik šis įėjo į patalpą.
Viena iš žmogžudystės versijų – banditų santykių aiškinimasis. „Oplot“ lyderis buvo ne vienintelis žudiko tikslas – kartu ėjęs Andrejus Kozyriovas taip pat buvo sužeistas, tačiau išgyveno.
„Oplot“ ilgai veikė Ukrainoje kaip prorusiškas kovos klubas. Prasidėjus Maidanui, jos nariai aktyviai dalyvavo „tituškų“ pavidalu smurtiniuose išpuoliuose prieš akcijos dalyvius. Prasidėjus karui Ukrainos rytuose stojo į „LLR“ ir „DLR“ grupuotės.
Ukrainos teisėsaugininkų duomenimis, J. Žilinas iš Ukrainos spruko dar 2014-ųjų vasarį.
Igoris Plotnickis
„LLR“ lyderis vasaros pabaigoje buvo pakliuvęs į mįslingą „užpuolimą“. Ankstyvą vienos rugpjūčio dienos rytą jo kortežą tariamai bandyta susprogdinti.
Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie „sunkiai sužeistą I. Plotnickį“, nuotraukos iš įvykio vietos su apdegusia mašina. Tačiau jau po poros dienų I. Plotnickis gyvas ir sveikas paskelbė apie vykdomą „Ukrainos bandymą naikinti LLR lyderius“.
Ukrainos žiniasklaida įtaria, kad I. Plotnickį galėjo bandyti pašalinti kitos konfliktuojančios jėgos – Nacionalinio saugumo ministerijos vadas Leonidas Pasečnikas.
Aleksandras Zacharčenka
Kitos smogikų kontroliuojamos teritorijos – „Donecko liaudies respublikos“ – vadeiva A. Zacharčenka šių metų balandį paskelbė, kad į jo gyvybę taip pat planuota kėsintis. „DLR“ paskelbė, kad sulaikė grupę ukrainiečių, tariamai planavusių išpuolį.
Išsamesnės informacijos pateikti nesivarginta, todėl Ukrainos žiniasklaidoje buvo iškelta versiją, kad ji buvo paskleista siekiant sukurti galingą asmeninę A. Zacharčenkos armiją. Jo „apsaugos“ pulką sudaro daugiau nei tūkstantis smogikų.
Karo lauko vadai krito vienas po kito
„Nepatogūs“ ir vietos valdžios pripažinti nenorėję karo lauko vadeivos 2015-ais buvo išžudyti vienas po kito. Luhanske I. Plotnickio valdžios pripažinti nenorėję buvo likviduoti: vietos kazokų būrio atamanas Pavelas Dremovas – paskutinis gyvas pačių vietos gyventojų išsirinktas karo vadas, prieš tai – „Betmanas“ – smogikų būrio „Betman“ vadas Aleksandras Bednovas ir būrio „Prizrak“ vadas Aleksejus Mozgovojus.
Aleksandras Bednovas buvo apkaltintas „ginkluotu pasipriešinimu valdžiai ir nenoru nuginkluoti savo grupuotės“. Jo kortežą 2015-ųjų sausio 1-ąją apšaudė granatsvaidžiais, kulkosvaidžiais ir automatais – nepadėjo ir šarvuotas autobusas, kuriuo važiavo A. Bednovas kartu su 6 savo būrio nariais.
Taip pat sušaudytas buvo ir Pervomaisko „liaudies meras“ ir vienas iš žymiausių kazokų būrių vadų Jevgenijus Iščenka, pasižymėjęs itin aršia vietinės banditų valdžios kritika.
Visus keturis karo vadus vienijęs požymis – kritika I. Plotnickio valdžiai. Smogikų vadai kaltino jį „pakeitus vieną mafiją kita“.
Pirmieji veikėjai pamažu „nueina nuo scenos“
Daugelis kitų „idėjinių“ įvykių Donbase vadų, bei politinių veikėjų buvo priversti sprukti Rusiją. Po fiasko Slovjanske ir „nesutarimų“ su dabartine užgrobtų teritorijų valdžia į Maskvą grįžo GRU karininkas Igoris Strelkovas.
Vienas iš DLR vadų Aleksandras Kozakovskis, žinomas savo atvirais interviu žiniasklaidai, neseniai buvo nušalintas iš pareigų ir perėjo į „opoziciją“.
Kova dėl valdžios – užgrobtų teritorijų kasdienybė. Beveik metus DLR parlamento vadovu buvęs Andrejus Purginas vieną 2015-ųjų lapkričio dieną buvo tiesiog „nuvežtas į rūsį“, o jį „pakeitė“ Rusijai patogesnis Denisas Pušilinas.
Pasitraukti buvo priverstas ir kadaise Seniu Šalčiu uždarbiavęs Pavelas Gubarevas, sumaišties metu sugebėjęs įsiveržti į Donecko lyderius, tačiau netrukus po pasikėsinimo 2015-aisiais, kuomet per plauką liko gyvas, spruko į Rusiją.
