Visuomenę dažnai pasiekia signalai, kad šalies ligoninėms tragiškai trūksta kraujo, tačiau donorų kraujo upės srovena iš Lietuvos.
Donorų dovanoto kraujo plazma ir šiandien parduodama užsienyje, o iš to gaunamas pelnas nubyra į privačių asmenų kišenes.
Kraujo plazma sudaro apie 55 procentus kraujo tūrio. Ruošiant donorų dovanotą kraują ir atskiriant jo komponentus, susidaro kraujo plazmos perteklius, kurį galima perdirbti arba parduoti. Yra ir kitas būdas, kaip gauti plazmos, t. y. kviesti donorus dovanoti ne kraujo, o tik kraujo plazmos.
Verslas spjauna į donorystės principus
Tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek ir visame pasaulyje į kraujo donorystę žiūrima ypač atsakingai, o tokia veikla užsiimančios įstaigos griežtai laikosi etikos normų ir principų. Kraujas ir jo produktai laikomi nacionalinė vertybe, todėl siekiama panaudoti kuo daugiau skirtingų vieno žmogaus kraujo elementų. Pasaulis tikrai nesuprastų, jei kraujo donorystės įstaiga praneštų imanti tik plazmą. Tai reikštų, kad davęs plazmos žmogus kurį laiką nebegali duoti kraujo, kai jo trūksta. Donoras, iš kurio imama plazmos, išnaudojamas komerciniams tikslams. Taip niekinama kraujo donorystės idėja. Deja, iš to Lietuvoje pelnosi privatūs kraujo donorystės pirkliai.
Matyt, Europa taip pat kentėjo dėl tokių amoralių veiksmų, tačiau šiandien ES kraujo donorystės administravimo veikla griežtai atskiriama nuo komercinės veiklos ir ja negali užsiimti pelno siekiantys subjektai. Šį principą įtvirtina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/EB, kurios Lietuva nemato reikalo laikytis.
Tiesa, etika kai kam dar svarbi. Kad ir kaip akylai sektume Nacionalinio kraujo centro (NKC), valstybinės įstaigos, veiklą, dar neteko išgirsti, jog būtų spekuliuojama kraujo produktais ar kad donorai būtų kviečiami duoti tik kraujo plazmos. NKC direktorius Vytenis Kalibatas taip pat užtikrino, kad jo vadovaujamoje įstaigoje niekada nebuvo imama tik kraujo plazma. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad donorų kvietimas duoti kraujo plazmos prieštarauja kraujo donorystės principams, etikai ir daro ypač didelę žalą neatlygintinai kraujo donorystei skatinti“, – sako V. Kalibatas.
Kitaip apie galimybę uždarbiauti iš kraujo donorų plazmos atsiliepia UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovas Artūras Jonas Venslauskas. „Ėmėme ir imsime kraujo plazmą“, – teigė A. J. Venslauskas. 49 proc. šios bendrovės akcijų priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), o didesnė dalis, 51 proc., – privačiam asmeniui, bendrovės vadovui.
Visi donorai, duodantys kraujo plazmos UAB „Kraujo donorystės centras“, gauna užmokestį, kuris už vieną donaciją siekia nuo 50 iki 60 litų.
2004 metais Vyriausybės nutarimu patvirtinta tvarka, pagal kurią iš valstybės biudžeto kraujo ar jo sudėtinių dalių donorams mokama 40 litų kompensacija. Suprantama, atėjęs žmogus duoti kraujo už atlygį renkasi didesnį užmokestį. Taip pelno siekianti kraujo donorystės įstaiga konkuruoja su valstybe ir iš to pelnosi.
Purtė patikrinimai
Dar neseniai Lietuvos kraujo centrus slėgė įtarinėjimai dėl plazmos eksporto. Valstybinės institucijos ne kartą juos tikrino, siekdamos nustatyti, ar nespekuliuojama kraujo plazma.
Atlikusi auditą Valstybės kontrolė (VK) nustatė, kad kraujo plazmos perdirbimo sistemai trūksta skaidrumo. Taip pat konstatuota, kad kraujo plazmos išvežimas iš šalies nėra visiškai reglamentuotas: teisės aktuose nenustatyta, kada, kokie ir kiek iš kraujo plazmos pagamintų produktų turi būti grąžinta į Lietuvą.
VK išvadose gana miglotai vertinama didžiųjų kraujo centrų – NKC ir pusiau privataus UAB „Kraujo donorystės centras“ – veikla realizuojant kraujo plazmą. Pasigilinus į audito ataskaitą tampa akivaizdu, kad viešoji įstaiga nenusižengė jokioms teisės ar etikos normoms. VK pranešime teigiama, kad atliekant auditą nerasta teisės aktų pažeidimų, kurių pagrindu buvo galima siūlyti atsakingus asmenis traukti drausminėn atsakomybėn.
Uždaroji akcinė bendrovė „tekino“ plazmą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) skaičiavimu, UAB „Kraujo donorystės centras“ į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą turi grąžinti 660 tūkst. litų – tiek ši bendrovė „uždirbo“ iš plazmos, kurią rinko ir ruošė už mokesčių mokėtojų pinigus, o vėliau tai pamiršo ir pelną pasiliko sau. VLK kreipėsi į teismą ir jau laimėjo mūšį pirmos instancijos teisme. UAB „Kraujo donorystės centras“ apskundė jiems nepalankų sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Taigi ar Temidė triumfuos – sužinosime negreitai. Kol kas ta pati bendrovė toliau pelnosi iš lietuviško kraujo plazmos ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų, tarnaujančių privačiam kapitalui kurti.
Ar užtvenks plazmos upę?
Tikėtina, kad privatizuotos plazmos upę užtvenks naujas sveikatos apsaugos ministro 2010 metų birželio 1 dienos įsakymas, įtvirtinantis naują plazmos išvežimo iš Lietuvos tvarką. Raimondo Šukio įsakymas „Dėl plazmos panaudojimo 2011–2015 metais strateginių krypčių patvirtinimo“ verčia kraujo centrus informuoti SAM, kiek plazmos komerciniais tikslais paimta iš donorų, ir, svarbiausia, reglamentuoja, kaip turi būti naudojamos pajamos, gautos pardavus plazmą.
Naujasis SAM įsakymas sulaukė skirtingų vertinimų. Pasak NKC direktoriaus V. Kalibato, nauja tvarka aiškiai reglamentuoja plazmos judėjimą ir gautų pajamų naudojimą. „Džiaugiamės, kad pagaliau turime aiškų reglamentą, kaip naudoti likutinę plazmą. Pastaruosius pusantrų metų mūsų centras nevežė plazmos perdirbti, kadangi nebuvo teisinio aiškumo. Esu įsitikinęs, kad nauja tvarka privers skaidriai ir atsakingai dirbti visas kraujo donorystės įstaigas Lietuvoje“, – teigė V. Kalibatas.
Ne taip džiaugsmingai naująją tvarką vertina UAB „Kraujo donorystės centras“ vadovas A. J. Venslauskas. Anot jo, nauja tvarka visiškai nenaudinga kraujo centrams. „Įkainius už kraujo plazmą nustato VLK, tad pagal dabartinę tvarką už perdirbtą plazmą nelieka jokio pelno. Viskas nueina į sąnaudas“, – apgailestauja uždarosios akcinės bendrovės vadovas.
Kelerius metus iš eilės uždaroji akcinė bendrovė ramia sąžine naudojosi šalies ištekliais savo pelnui didinti, o pastaruosius dvejus metus vežė plazmą iš šalies net tuomet, kai nebuvo teisės aktų, reglamentuojančių plazmos išvežimo ar perdirbimo kontrolės užtikrinimo, pelno, gauto iš plazmos pardavimo, panaudojimo taisyklių ir t. t.
Eidami duoti kraujo negalime klysti arba leisti, kad iš mūsų paimtos kraujo plazmos kas nors pelnytųsi.
Lietuvos valdžia turėtų pasekti išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių praktika ir griežtai atskirti tikrąją kraujo donorystės veiklą nuo komercinės. Galbūt tada visi ramiai ir sąmoningai eisime duoti kraujo, kad išgelbėtume kam nors gyvybę.
Tik faktai:
Perdirbamas kraujas skaidomas į eritrocitus, trombocitus, kraujo plazmą. Kraujo centrai savo darbą grindžia eritrocitų masės poreikiu. Atskyrus eritrocitus ir trombocitus lieka plazma.
Kraujo plazma perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Plazmos laboratorinis tyrimas padeda diagnozuoti ligas. Nemažai kraujo plazmoje esančių baltymų gamina kepenys.
Kristina VĖRAITĖ
