„Balsas.lt“ žurnalistas sekė nelegalios pornografijos rinkos verslininkų pėdsakais.
Pornografijos verslo dalyviais Vakarų šalyse tapti paprasta. Tiek merginoms, tiek vyrams, dažniausiai iš nepriteklių kamuojamos šeimos, pradėjus svaičioti šia tema, atsiranda paslaptingų geradarių, kurie pasiruošę suvesti su reikalingais žmonėmis. Kas kita, kai jauniems žmonėms atsiveria akys ir jie nori grįžti į normalų gyvenimą. Deja, pavyksta ne visiems. Sąvadautojai jų nepaleidžia, o visuomenė nepriima atgal ir nedovanoja kartą puolusiems jaunuoliams.
Nužudymas sekso pagundų mieste
2011 metų lapkričio 9-ąją Vokietijos sostinės Berlyno centre esančiame moderniai įrengtame bute aptiktas žiauriai nužudyto jauno vyro iš Lietuvos kūnas. Taip baigėsi gyvenimas žmogaus, kuris keletą pastarųjų gyvenimo metų praleido seksualinių mažumų intrigų ir pornografijos verslo centru praminto miesto tamsiausiame pasaulyje.
Tai – beveik kaip scena iš neseniai per vieną lietuviškų komercinių televizijos kanalų rodyto amerikiečių erotinio trilerio „8 mm 2“, kuriame pasakojama apie pornografijos verslo užkulisius kitame Europos mieste Budapešte (Vengrija).
Berlyne įvykusios istorijos atomazga tarpušventę įvyko Vilniuje. Duomenų apie mįslingą istoriją nėra daug, nes mūsiškiai teisėsaugos pareigūnai kategoriškai atsisako apie tai kalbėtis su žurnalistais. „Nenorime pakenkti aktyviai dirbantiems kolegoms iš Vokietijos, tad daugiau duomenų apie tai nesuteiksime“, – toks atsakymas „Balsas.lt savaitės“ žurnalistą telefonu pasiekė iš vieno pagrindinių Vilniaus kriminalinės policijos vadovų lūpų.
Apie mįslingą lietuvio nužudymo istoriją Berlyno centre nė žodeliu nebuvo užsiminta ir vokiečių žiniasklaidoje.
Šaltinių teigimu, Vokietijos kriminalinės policijos valdybos pareigūnai išsiaiškino, kad nužudytas ir apiplėštas vyriškis mėgo prabangiai rengtis, puoštis brangenybėmis, važinėjo apynaujais automobiliais, pirkdavo brangią kompiuterinę techniką, vokiškai kalbėjo su akcentu. Jis taip pat buvo patekęs į teisėsaugos akiratį, nes sukosi pornografijos versle ir buvo glaudžiai susijęs su homoseksualų sąvadavimu.
Paaiškėjo ir nužudytojo slaptas pomėgis – fotografuoti bei filmuoti nuogus vaikinus iš Lietuvos.
Nužudytąjį supusi prabanga neturėtų stebinti, nes XXI amžiuje, karaliaujant visagaliam internetui, pornografijos dalyviai kraunasi ne mažiau pasakiškus turtus nei narkotikų mafijos baronai.
Slapstėsi Geležinio vilko gatvėje
Vokietijos policija greitai nustatė, kad pagrindiniai nužudymo įtariamieji gali būti Lietuvos gyventojai – 20-metis S. A. ir 18-metis J. S. Gauta duomenų, kad praėjusį rudenį jie buvo atskridę į Berlyną iš Vilniaus ir už tam tikrą mokestį homoseksualams teikė seksualines paslaugas.
J. S. buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau antrojo įtariamojo pėdsakai šioje šalyje dingo.
Po J. S. parodymų vokiečių teisėsaugininkai gavo duomenų, kad jo bičiulis S. A. galėjo grįžti į Lietuvą, tad netrukus jie pateikė Europos arešto orderį mūsų šalies Generalinei prokuratūrai.
Glaudžiai bendradarbiaudami su vokiečių policija, Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai atliko keletą kratų, tačiau iš pradžių rezultatai nebuvo sėkmingi. Galiausiai beveik pusantro mėnesio praslinkus po kruvinojo incidento Berlyne, pernai gruodžio 21 dieną S. A. įkliuvo Vilniuje.
Jo nuomojamo buto Geležinio vilko gatvėje kambaryje policijos sekliai rado ir pagrobtų iš Berlyno centre nužudyto lietuvio namų daiktų, įvertintų keliais tūkstančiais litų. Rasta ir daugiau įrodymų, kad kraupioje egzekucijoje Berlyne dalyvavo tas pats žmogus.
Iš dalies pripažįsta kaltę
Manoma, kad suimtieji jaunuoliai galėjo ne tik teikti seksualines paslaugas homoseksualams Vokietijoje, bet ir filmuotis gėjų pornografiniuose filmuose, dalyvauti internetui skirtose fotosesijose.
Yra duomenų, kad abu lietuviai nežinojo savo vadovo, Berlyne gyvenančio lietuvio pavardės. Manoma, kad likus kelioms dienoms iki nužudymo, tarp šios trijulės kilo nesutarimų dėl neišmokėtų pinigų už jaunuolių suteiktas paslaugas.
„Kol kas nieko negaliu daugiau komentuoti, nes šioje istorijoje galimi netikėti posūkiai. Tačiau bent jau man nepaliko įspūdžio, kad Vilniuje sulaikytas jaunuolis galėjo būti kilęs iš probleminės šeimos. Įtariamasis asmuo deklaravo gyvenamąją vietą Vilniuje, kiek anksčiau jis irgi gyveno šiame mieste. Jis iš dalies pripažįsta savo kaltę.
Vokietijos pareigūnų prašymu jis bus išsiųstas į Vokietiją, tai dėl procesinių veiksmų gali užtrukti nuo mėnesio iki kur kas ilgesnio laikotarpio“, – paaiškino nusikaltimo tyrimui Lietuvoje vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Ramūnas Šileika.
Spėlionių verpetai
Apie šį įvykį Vilniaus policija informavo likus tik porai dienų iki naujųjų metų.
Nieko apie tai negalėjo pasakyti net „Balsas.lt savaitės“ kalbinti Lietuvos ambasados Vokietijoje darbuotojai. Lietuvos sostinėje dirbantis Vokiečių ambasados atstovas pripažino, kad žinia apie Berlyne nužudytą pornografijos verslo ryklį paprasčiausiai galėjo atgulti rajoninių laikraščių naujienų bei interneto portalų mažai pastebimose skiltyse.
Mat pagrindiniai Vokietijos dienraščiai ir naujienų portalai vengia kruvinų, kriminalinių sensacijų. Vokiečių žiniasklaidos vadovai kur kas mieliau pagrindinėmis žiniomis laiko politikos, ekonomikos ir sporto aktualijas.
Kalbėta, kad Vokietijos sekso versle besisukinėjusio lietuvio kūnas buvo sukapotas į gabalus. Vėliau pasigirdo kalbų, kad kūnas buvo keliskart subadytas peiliu ar kitu aštriu daiktu. Esą detektyvai bute rado kaip ritualui atlikti išdėliotus vyriškio nešiojamuosius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kompaktinius diskus.
Taip pat sklido žinių apie nužudytojo lietuvio miegamajame neva rastus sadomazochizmo įrankius, pornografinius žurnalus bei filmus, skirtus gėjams, o užrašų knygelėse aptikti gėjų už pinigus telefonų numeriai.
Pasiteiravus, kokiais būdais Berlyne buvo susidorota su pornografijos verslo dalyviu iš Lietuvos, prokuroras R. Šileika nesutiko jų atskleisti. Jis leido tik suprasti, kad nužudymas buvo įvykdytas itin sunkinančiomis aplinkybėmis.
R. Šileika yra vienas pirmųjų šalies prokurorų, kurio vadovaujami darbuotojai kruopščiai narpliojo kruvinosios Kauno pedofilijos bylos užkulisius. 2009-ųjų pabaigoje šis prokuroras tariamai pedofilų išniekintai mįslingai mirusio kauniečio Drąsiaus Kedžio dukrai buvo paskyręs kelias teismo psichiatrų ekspertizes ir dėl to vėliau sulaukė Garliavos istorijos pagrindinių herojų ir jų pasekėjų milžiniško spaudimo ir aršios kritikos.
Gatvėje rinkosi iškrypėliai?
2004 metų pradžioje Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pornografinių nuotraukų ir vaizdajuosčių gamybos, kurią organizavo tuometės bendrovės „Kaslo modeliai“ vadovas, 41-erių R. J. Šis asmuo savo bute nežinomų vyriškių buvo smarkiai sužalotas peiliu.
Tąsyk šių eilučių autoriui šaltiniai prasitarė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas po to, kai Kauno Žaliakalnio policijos kriminalistai, tiriantys minėto vyriškio užpuolimą, aptiko kito nusikaltimo pėdsakus. Keli įvykį tyrę pareigūnai tuomet prasitarė, kad pornografinė produkcija buvo kuriama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
Partizanų gatvės 3-iajame name veikusios modelių agentūros „Kaslo modeliai“ vadovo R. J. pėdsakai dingo užsienyje, todėl įtarimai pornografijos verslu jam nebuvo pareikšti. Bylos baigtis nežinoma iki šiol.
Sovietmečiu vienam „Kauno statybos trestų“ priklausančiame bendrabutyje dabar glaudžiasi tie, kurie vos suduria galą su galu, neturi nuosavo buto, neišgali nuomotis padoresnio būsto. Į šio namo 15-uoju numeriu pažymėtą butą, kuriame tada gyveno R. J., buvo galima patekti tiesiai iš gatvės pusės: įėjimas į pirmame aukšte esantį butą įrengtas per grotuotą balkoną.
Namo kaimynai pasakojo, kad čia keletą metų vyko intensyvus įvairaus amžiaus asmenų judėjimas. Tarp jų pastebėta ne tik paauglių, bet ir plačiai visoje Lietuvoje žinomų seksualinių mažumų atstovų.
Gyventojai ne sykį matė čia besilankantį iki tol tik iš televizijos laidų pažįstamą jaunąjį Kauno transvestitą. Kai kurių Kauno vyriausiojo policijos komisariato veteranų nuomone, šį Partizanų gatvės namą galima laikyti mėgėjiškos pornografijos kūrėjų irštva, nes net sovietmečiu šiame name užfiksuoti panašūs svečiai.
Šiame name gyvenęs Sąjūdžio laikais buvęs Kauno darbininkų sąjungos aktyvistas, tragiškųjų Sausio 13-osios įvykių dalyvis pasakojo, kad pirmame aukšte gyvenęs R. J. Kaune turėjo ir daugiau panašaus pobūdžio susitikimų punktų: „Čia nuolat migruoja ekscentriškos išvaizdos jaunuoliai, kurie neišeina ištisomis paromis, triukšmingai linksminasi.“
Jo kaimynė, nepanorusi būti įvardyta, pridūrė, kad čia buvo ne tik girtaujama. Tarp minėto buto svečių ji nesyk pastebėjusi iš provincijos atvykusius vaikinus, kurie pagal kažkokius skelbimus tikėjosi gauti „nesunkaus, bet gerai apmokamo darbo išvaizdiems jaunuoliams“.
TIK FAKTAI
Sovietmečiu žodžių „gėjus“ ar „žydras“ beveik niekas nežinojo. Kitokios seksualinės orientacijos vyrai buvo vadinami tiesiog pederastais, o vyro santykiavimą su vyru sovietų įstatymai traktavo kaip nusikaltimą.
Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Kaune, Amaliuose, buvo aptiktas peiliu subadytas Partizanų gatvės bendrabutyje gyvenęs homoseksualus barmenas Milingis. Jis dirbo Elektrėnų kavinėje. „Mums plaukai pasišiaušė, kai sužinojome, koks platus homoseksualų tinklas, kaip toli veda jų ryšiai“, – prisiminė šią žmogžudystę narplioję senosios kartos Kauno kriminalistai.
Paaiškėjo, kad didelę dalį Kauno homoseksualų sudarė inteligentai, įtakingus postus užėmę asmenys: anuomet šalyje klestėjusių gamyklų direktorių pavaduotojai, inžinieriai, ekonomistai.
Tirdama Milingio nužudymo bylą, tuometės Kauno milicijos seklių komanda atsekė homoseksualų tinklo galus iki miesto Vykdomojo komiteto ir net iki sovietinės administracijos viršūnės – Lietuvos kompartijos centro komiteto koridorių.
Žmogžudystė liko neatskleista, nors pareigūnai tyrė daugybę versijų, buvo sulaikyti keli įtariamieji, tačiau dėl įrodymų trūkumo juos vėliau teko paleisti. Kalbėta, kad tarp įtariamų asmenų milicijos pradėtoje byloje esą buvo ir vieno plačiai šalyje nuo sovietinių laikų pagarsėjusio šokių choreografo nuotrauka.
Striptizas (nuotr. ivillage.com)
Kauno Partizanų g. esančio namo bute, kurio langus dengė grotos, 2004 m. buvo registruota modelių agentūra „KASLO MODELIAI“. Po čia įvykusio incidento agentūros įkūrėjai dingo užsienyje(nuotr. Akistatos)
