Šioje tragiškoje istorijoje visko labai daug – daug skausmo, daug pykčio ir dar daugiau neatsakytų klausymų. Šiandien aišku tik tai, jog vienas vaikinas nebegyvas, kitas – gali švęsti savo antrąjį gimtadienį, nes tik per plauką išvengė mirties.
Lazdijų rajone esantis Kapčiamiestis niekuo neišsisikiria iš kitų miestelių, geriau žinomas gal tik grybautojams ir gamtos mylėtojams. Kapčiamiestį supanti gamta – įspūdingo grožio. Ne veltui čia sodybas įsigiję pasiturintys didmiesčių gyventojai, o vasarą paviešėti atvažiuoja nemažai nuo miesto šurmulio pavargusių poilsiautojų.
Nemažai žmonių į Kapčiamiestį buvo susirinkę ir per ilgąjį savaitgalį, tačiau graži šventė baigėsi tragedija, o sukilę pykčiai ir aistros iki šiol nenurimsta. Vieni vietiniai gyventojai dabar trokšta keršto, kiti – tikisi sulaukti teisingumo.
Geriausias rajono krepšininkas
Martynas Jančiulis (21 m.) į Kapčiamiestį pas tėvus grįždavo per kiekvienas atostogas. Kauno kolegijos verslo vadybos pirmakursis namo sugrįžo ir atšvęsti Joninių. Jis džiaugėsi, jog pirmieji mokslo metai baigėsi sėkmingai ir tikėjosi smagios vasaros. Geriausio rajone krepšininko titulą prieš keletą metų pelnęs Martynas atostogas ketino praleisti su draugais ir tėvais.
Šiandien Martyno tėvų namai tylūs ir niūrūs. Kambariuose vis dar pilna Martyno daiktų – įvairiose rungtynėse iškovoti medaliai ir taurės, asmeniniai niekučiai, net populiariame socialiniame tinkle sukurta Martyno anketa, jo paties aplankyta likus porai dienų iki tragedijos. Vaikino kambaryje ant stalo guli laiškas, kurį jis parašė ketvirtoje klasėje paragintas mokytojos. Tąkart pradinukai laiškuose pasakojo apie savo svajones. Martynas svajojo būti pačiu geriausiu krepšininku pasaulyje...
Vos prieš savaitę Martynas buvo palaidotas Kapčiamiesčio kapinaitėse. Į laidotuves buvo susirinkęs kone visas miestelis – vieni palydėjo artimąjį, draugą ar buvusį bendramokslį, kiti atėjo atsisveikinti su maloniu, kultūringu ir ramiu jaunuoliu, kuris tapo agresyvių atvykėlių auka.
„Jeigu būtų reikėję išrinkti šauniausią miestelio jaunuolį, be abejonės, tai būtų buvęs Martynas“, – sako Kapčiamiesčio seniūnas Vidmantas Dambrauskas.
Skirtingi parodymai
Daugelis policijos apklausiamų liudytojų pasakojo, jog pirmasis konfliktas tarp vietinio jaunimo ir iš Kauno bei Vilkaviškio pas senelius atvykusių paviešėti nepilnamečių kilo Joninių šventės išvakarėse.
Jau keletą metų iš eilės Kapčiamiesčio ir jo apylinkių jaunimas organizuoja atskirą Joninių šventės paminėjimą Pabalių kaime. Sako, ten būna gerokai linksmiau, negu Kapčiamiestyje seniūnijos organizuojamame renginyje.
Šiemet į Pabalius atšvęsti gražiausios vasaros šventės taip pat susirinko nemažai norinčiųjų. Tarp jų buvo ir Vilkaviškio gyventojas U. B. (16 m.), kauniečiai K. K. (15 m.) bei K. D. (17 m.). Dėl ko tada kilo konfliktas, dabar sunku pasakyti – vieni teigia, jog atvykėliai nenorėję sumokėti visiems privalomo dalyvio mokesčio, kiti sako, jog tąkart išvis jokio konflikto nebuvo. Šiaip ar taip, konfliktas per daug neįsiplieskė ir trumpiausia metų naktis praėjo be jokių nesklandumų, o paryčiais šventės dalyviai išsiskirstė po namus.
Šeštadienio naktį vienoje Kapčiamiesčio užeigoje laiką leido nemažai jaunimo. Ten smagiai vakarojo ir Martynas su draugais. Buvo užsukę ir minėtieji nepilnamečiai, taip pat vieno iš jų sesuo.
Po vidurnakčio Martynas atsisveikino su draugais ir patraukė namo. Namai – vos už kelių šimtų metrų, tad niekas jo lydėti neketino. Dabar daugelis prisipažįsta, kad jeigu tik būtų įtarę, jog Martyną gyvą mato paskutinį kartą – nebūtų nuo jo atsitraukę nė per žingsnį.
Martynui išėjus, po keleto minučių į lauką parūkyti susiruošė gretimo Barčių kaimo gyventojas Renatas Valenta (22 m.). Stabtelėjęs ant užeigos laiptų, vaikinas pamatė atvažiuojantį automobilį. Iš jo iššokę nepilnamečiai ėmė skųstis vieno iš jų tėvui – gana žinomam vienos Kauno ligoninės urologui, – jog buvę užpulti ir nuskriausti vietinių, tad esą dabar pats metas juos pamokyti.
Kapčiamiesčio ligoninėje po sužalojimų sveikstantis Renatas sako dabar gerai neatsimenantis, kaip kieme susirinko dar keletas žmonių, o vieno iš nepilnamečių rankose sušmėžavo peilis. Sučiupęs vaikėzą už rankos, R. Valenta atėmė peilį, nusviedė jį į žolę ir apsisukęs jau ketino eiti, kai pajuto stiprų smūgį į petį... „Iš pradžių maniau, kad man smogė kumščiu, tačiau pamačiau kraują ir supratau, kad į petį man buvo įsmeigtas peilis. Bandžiau gintis, nustumti užpuoliką, tada pajutau smūgį į pilvą“, – šiurpaus vakaro įvykius prisimena Renatas.
Susmukęs prie užeigos laiptų Renatas rankomis bandė spausti pilve žiojėjančią žaizdą ir mintyse bandė suvokti, kas vyksta. Juk dar prieš dieną su tais paaugliais jis susipažino Kapčiamiesčio centre esančiame skvere, o vieną iš jų, smarkiai padauginusį svaigiųjų gėrimų, net parvedė į namus. Tąkart paaugliai jam pasirodė draugiški, apie jokius pykčius nebuvo nė kalbos.
Netrukus iš užeigos pasipylė žmonės. Kažkuris iš jų pastebėjo čia pat telkšančią kraujo balą, pasigirdo riksmas, jog netoliese guli leisgyvis Martynas.
Slėpėsi automobilyje
O toliau, kaip pasakojo daugelis liudytojų, viskas vyko kaip pagreitintame kino filme. Vieni puolė skambinti greitajai pagalbai, kiti suklupę prie Martyno bandė jį gaivinti, treti apsupo atvykėlių mašiną, kurioje pasislėpti bandė vienas iš peiliu besišvaisčiusių nepilnamečių – K. K. – ir jo tėvai. Atsirado girdėjusiųjų, kaip mašinoje sėdintis užpuoliko tėvas skambino kito nepilnamečio tėvui, ragino atvykti padėti „susitvarkyti su vietiniais“. Dar kiti girdėjo, kaip kažkuris iš užpuolikų suriko, esą išpjausiąs visus kaimiečius, kažkas matė, kaip vienas vietinis, pasibaisėjęs, kodėl tėvai nieko nedaro, kai jų vaikai švaistosi peiliais, užvožė urologui į nosį. Tiesa, minėtasis urologas lyg ir bandė padėti kraujo klane gulinčiam Martynui, patarė užspausti jo žaizdas, tačiau nusprendęs, jog vaikino gyvybei pavojus negresia, pasuko atgal į automobilį.
Įtūžusi minia automobilį apspardė ir apdaužė, tačiau atvykus greitosios pagalbos ekipažui iš Lazdijų, visų dėmesys nukrypo Martyno link. Tuo pasinaudodami, automobilyje užsibarikadavę Karolis K. ir jo tėvai paspruko. Pasinaudoję sumaištimi, į kojas dėjo ir kiti du nepilnamečiai.
Dar iki atvykstant greitajai į įvykio vietą atbėgo ir Martyno tėvai – jiems paskambinusi kaimynė pranešė, jog sunkiai sužalotas jų sūnus guli po jos langais. Martyno tėvas Bronius Jančiulis mėgino apčiuoti sūnaus pulsą. „Pamatęs kraujuose gulintį sūnų, dar paskambinau greitajai pagalbai pasiteirauti, ar ji tikrai atvyksta. Mačiau, kad sūnus dar gyvas, ir maniau, kad jį pavyks išgelbėti“, – ašaras tramdo B. Jančiulis.
Tačiau Martyno išgelbėti nepavyko – vaikinas mirė greitosios pagalbos automobilyje. Medikai nustatė, jog visi dūriai peiliu durti Martynui į kojas, o jis mirė dėl intensyvaus arterinio kraujavimo. Raumeningas sportiškas aukštaūgis, kaip spėjama, buvo užpultas ir subadytas iš nugaros, tad nespėjo apsiginti nuo apgirtusių gerokai smulkesnių paauglių. Kol kas neatsirado nei vienas liudytojas, kuris būtų matęs M. Jančiulio užpuolimą.
Gins geriausi advokatai
„Dabar daugelis ieško, ką apkaltinti dėl tragedijos – greitoji pagalba važiavo beveik valandą, o atvykę medikai nesugebėjo sustabdyti arterinio kraujavimo, visi to vakaro dalyviai buvo apsvaigę nuo alkoholio, o nepilnamečiai, kaip daugelis tikino, dar ir nuo narkotikų, – sako seniūnas V. Dambrauskas. – Užuot vežę Martyną į ligoninę patys ar bent jau susitikę su greitąja pakelyje, daugelis jo draugų tūpčiojo nežinodami, ką daryti. Centre įrengta vaizdo kamera neveikė, o gatvėje nedegė nei vienas žibintas... Daug kas dabar atrodo negerai, tačiau labiausiai šioje tragedijoje šokiruoja paauglių tėvų elgesys. Sunku suvokti, kaip inteligentiškų, tvarkingų šeimų vaikai švaistosi peiliais, o jų tėvai nieko nedaro.“
Po tragedijos į Kauną pasprukę K. ir jo tėvai jau kitą dieną prisistatė su vienu garsiausių Lietuvos advokatų – Vytautu Sviderskiu. Vienturčiui U.B. ginti tėvai pasamdė buvusį Lazdijų rajono policijos komisariato viršininką Albiną Miliauską. Be to, patys pasiskundė policijai, esą buvę užpulti ir patyrę nuostolių dėl apdaužytos mašinos. Taigi dabar Lazdijų policija atlieka du ikiteisminius tyrimus – vieną dėl M. Jančiulio nužudymo ir R. Valentos sužalojimo, o kitą – dėl nepilnamečių ir jų tėvų užpuolimo.
U.B. motina bandė atsiprašyti ir pareikšti užuojautą. Ji paskambino Martyno tėvui ir pasiteiravo, ar galės atsiųsti vainiką į laidotuves, tačiau skausmo prislėgtas B. Jančiulis padėjo telefono ragelį. „Aš vos prieš keletą valandų iš skrodimą atlikusių medikų buvau išgirdęs, jog mano sūnaus kūne buvo nelikę nė lašo kraujo. Jis visas buvo išlietas nepilnamečio žudiko rankomis, o jo motina tesugeba paskambinti ir pasiūlyti vainiką?“ – stebisi B. Jančiulis.
Nei Martyno tėvai, nei taip pat Kaune studijuojantis jo brolis Vidmantas nesitiki, kad nusikaltėliai bus deramai nubausti, o teisybė vis dėlto paaiškės. „Per daug visoje šioje istorijoje painiavos ir neteisybės. Mūsų sūnus greičiausiai buvo nužudytas atsitiktinai, apsipažinus. Jis ne iš tų, kurie veliasi į muštynes, konfliktus. Juolab kad dūriai – iš nugaros į kojas, tad tikrai neatrodo, jog mūsų vaikas pirmasis kažką užpuolė“, – svarsto Martyno tėvai.
Savo ruožtu Lazdijų apylinkės prokurorė R. Berčiūnienė yra įsitikinusi, jog visos aplinkybės bus nustatytos, o kaltieji – nubausti. „Dabar verdančios aistros turi nurimti, kad būtų galima išsiaiškinti teisybę. Tai užims šiek tiek laiko“, – teigia prokurorė.
Nepilnamečiai, kuriems rytą po įvykio buvo nustatytas lengvas girtumas, laikosi savo versijos – esą buvę užpulti ir, neturėdami kur dėtis, griebęsi peilio. Ugnių B., taip pat perspektyvų krepšininką, kuris, kaip įtariama, ir nudūrė M. Jančiulį, buvo leista suimti 10 dienų. Jo pusbrolis Karolis K. ir jų draugas Karolis D., pasirašę pasižadėjimus neišvykti, buvo paleisti į namus.
Įtariamųjų nepilnamečių artimieji atsisakė komentuoti įvykį.
G. POTELIŪNAITĖ
