Nusikaltėlių grupuotės, samdomi žudikai, įvairiausio plauko sukčiai ir kiti, kruopščiai suplanavę savo nusikaltimus, manosi, jog niekas jų pėdsakų nesuseks. Tačiau kriminalistai, narpliojantys sudėtingiausias bylas, tvirtina, jog retas nusikaltimas lieka neatskleistas. Siūlo galas vis tiek nutveriamas – net ir praėjus ne vieneriems metams.
Dingo be žinios
Šiomis dienomis Šiaulių apygardos teisme paskelbtas nuosprendis byloje, kurioje buvo nuteistas prieš 10 metų, rodos, be priekaištų žmogžudystę ir pasikėsinimą į savo bendrininką suplanavęs mažeikiškis Gražvydas Kocys.
Šią kelerius metus stalčiuose gulėjusią bylą padedami kolegų išnarpliojo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Sigitas Jusys, 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Violeta Žilinskienė ir Mažeikių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos tyrėjas Marius Jucius. „Metų seklio“ nominacijoje tarp kitų šiemet itin sėkmingai padirbėjusių Lietuvos kriminalistų jie liko treti.
2002 metų rugpjūčio 22-ąją iš Vokietijos, Frankfurto oro uosto, į Vilnių atskridęs ir perėjęs pasienio kontrolę dingo vienas mažeikiškis. Vilniaus policija pradėjo jo paiešką. Neradus jokių duomenų, kur tas vyriškis galėtų būti, byla buvo perduota kolegoms į Mažeikius – ieškoti toliau.
Jau vėliau, 2008-ųjų vasarą, ėmus tirti dingusio mažeikiškio nužudymo versiją, paaiškėjo, jog kitą dieną, 2002 metų rugpjūčio 23-iąją, buvo pasikėsinta ir į dar vieną lietuvį – jam suleista mirtina narkotikų dozė, vadinamoji „auksinė adata“. Organizmas pasirodė besantis labai stiprus, tad pastarajam pavyko išgyventi.
Taigi byla apie dingusįjį be žinios stalčiuje pragulėjo iki 2008 metų birželio. Taip jau sutapo, kad tuo metu Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, tirdami rezonansines ir senas bylas, gavo naujų duomenų apie dingusįjį, o Mažeikių rajono komisariate vyko planinis veiklos patikrinimas. Taigi nuo senosios bylos buvo nupūstos dulkės ir ją perėmė Kriminalinės policijos biuras.
Nuteisė vokiečiai
Atnaujinus bylą, minėtoji veika buvo perkvalifikuota į nužudymą. Buvo sudaryta darbo grupė iš žmonių, turinčių didelę patirtį su tokiomis bylomis – mat paaiškėjo, kad įtariamieji turi plačių ryšių nusikalstamame pasaulyje.
Kaip papasakojo šiam tyrimui vadovavęs S. Jusys, bendradarbiaujant su Vokietijos teisėsauga išaiškėjo, kad dingusysis buvo vienos gaujos, besiverčiančios narkotikų prekyba, vadeiva. Taip pat buvo gauta duomenų, jog kovojant dėl įtakos zonų jis galėjo būti nužudytas.
„Apie 2002 metus Vokietijoje, Limburge, veikė keliaujanti nusikalstama narkotikų prekeivių grupuotė, kurią sudarė beveik vieni lietuviai. Jai ir vadovavo dingusysis, – sakė S. Jusys. – Šios gerai organizuotos grupės narių mėnesinė apyvarta tuo metu siekė apie 30 000 eurų. Vokiečiai apie 10 šios grupuotės narių vėliau sugaudė ir nuteisė (jie jau atlikę bausmes, nes gavo po 4–5 metus nelaisvės), o mums pateikė informacijos apie 2002 metais šios gaujos nario G. Kocio įvykdytus sunkius nusikaltimus Lietuvoje – ne tik mažeikiškio nužudymą, bet ir pasikėsinimą nužudyti dar vieną gaujos narį.“
Įtakos zonų dalybos
Įvertinę gautą informaciją, mūsų šalies kriminalistai nutarė įtariamą nužudymu mažeikiškį G. Kocį izoliuoti už nusikaltimus, įvykdytus Lietuvoje, jau grįžus iš Vokietijos. Tuo labiau kad jis ir pats suteikė tokią galimybę – 2009 metais buvo nuteistas už bankomatų plėšimą. Taigi teisėsaugininkams pavyko atskirti įtariamąjį nuo galimų bendrininkų – šitaip užkirstas kelias daryti poveikį kitiems gaujos nariams bei liudininkams (tiesa, poveikį vis tiek bandyta daryti per advokatus, tik kriminalistai buvo budrūs ir planas neišdegė).
„Tyrimas buvo labai sudėtingas ir prireikė didelio sumanumo, nes tiek įtariamasis G. Kocys, tiek nukentėjusysis – nusikalstamo pasaulio žmonės, o tokie nelinkę nei bendrauti su teisėsauga, nei ką nors pasakoti, – prisiminė S. Jusys. – Tačiau iš Vokietijos pareigūnų buvo gauta patikimos informacijos, kad jų valstybės saugomas liudininkas suteikė neginčijamų įrodymų, jog nužudytasis mažeikiškis buvo gaujos lyderis, kurio vietą vėliau užėmė G. Kocys.“
Taigi pamažu tyrimas ėmė judėti iš mirties taško. Su liudininkų pagalba buvo atkurtos nusikaltimo detalės, nustatytas dar vienas įtariamasis, kuris dalyvavo pasikėsinant nužudyti kitą gaujos narį. Nenoriai, bet vis dėlto parodymus davė ir gaujos narys, įveikęs „auksinę adatą“.
S. Jusys sako, jog teisminėje praktikoje labai mažai tokių bylų, kai nėra lavono, pasiekia teismą ir kriminalistų darbas baigiasi sėkme. Šiuo atveju nužudytojo palaikų taip ir nerasta, bet kadangi surinkta pakankamai faktinių duomenų, byla pasiekė teismą ir šiomis dienomis jau buvo paskelbtas nuosprendis.
Prisistatinėjo pareigūnais
Demaskuojant didžiulę sukčių gaują šauniai padirbėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Kristina Antanavičienė ir 4-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas Ričardas Jarackas. Šiemet renkant „Metų seklį“ jiedu liko antri.
Šių metų vasarą pajūryje likviduotai sukčių gaujai priklausė daugiau kaip pusė šimto narių. Įtarimai pareikšti jau 61 asmeniui, o jų gali būti ir daugiau, nes byla dar nebaigta tirti. Šiuo metu tiriamos 62 nusikalstamos veikos.
Vos per porą mėnesių Klaipėdos policijos kriminalistai, padedami kolegų iš kitų miestų, sugebėjo prisikasti prie nusikaltėlių „štabo“ – Alytaus pataisos namų. Už įvairius nusikaltimus čia kalintys asmenys organizavo pelningą sukčiavimo veiklą, o jų nurodymus vykdė kiti kaliniai, vartojantys kvaišalus arba įsiskolinę už juos ar kitokias paslaugas. Tai jie mobiliaisiais telefonais skambindavo žmonėms ir išpešdavo reikiamą informaciją – prisistatę finansinius nusikaltimus tiriančiais teisėsaugininkais pranešdavo, esą iš jų sąskaitų plaunami pinigai. Sukčiai ragindavo gyventojus atvykti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ar kitas teisėsaugos įstaigas, o vėliau sujungdavo juos su tariamais banko darbuotojais. Pastarieji patvirtindavo, kad pinigai iš sąskaitų neva galintys būti išgrobstyti, jeigu jos tuoj pat nebūsiančios užblokuotos.
Organizavo kaliniai
Patikėję, kad kalba su teisėsaugininkais, žmonės sukčiams atskleisdavo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų slaptažodžius, kodus ir kitus duomenis.
Tuomet sukčiai „estafetę“ perduodavo laisvėje esantiems savo sėbrams, giminaičiams ar šeimos nariams – tie atlikdavo neteisėtas bankines operacijas ir eidavo pasiimti pinigų. Sukčiai ne tik išgrynindavo bankuose laikytus aukų pinigus, bet ir jų vardu pasiimdavo įvairiausių kreditų.
Su pataisos namuose esančiais vykdytojais už kiekvieną sėkmingą pasukčiavimą organizatoriai atsiskaitydavo ne tik pinigais, bet ir įkalinimo įstaigon slaptai įneštų kvaišalų dozėmis. Nenuskriausti likdavo ir įsakymus laisvėje vykdę parankiniai.
Tirdami nusikaltimus pareigūnai atliko 31 kratą įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose.
Daug laiko tyrėjams užėmė nusikaltimų analizė, kadangi veikas reikėjo susieti tarpusavyje, nustatyti jas vykdžiusius asmenis. Nustatyta daugiau kaip 250 nusikaltimams naudotų kompiuterinių IP adresų, jų priklausomybė, išanalizuota daugiau kaip 100 naudotų mobiliųjų telefonų išklotinių, daugiau kaip 200 asmenų bankų sąskaitų įvairiuose Lietuvos bankuose išklotinių ir pan.
Negalutiniais duomenimis, šios gaujos nusikaltėliai pasisavino apie 170 000 litų.
Užteko 20 dienų
„Metų sekliais“ pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Ernestas Jurkonis ir jo vadovaujamoje tyrėjų komandoje dirbę tos valdybos 4-ojo skyriaus viršininkė Jolita Nenartavičienė bei 1-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas Jonas Dobilaitis – jie operatyviai ištyrė rezonansinę Vilniaus miesto tarybos nario ir Darbo partijos nario, advokato Sergejaus Novikovo nužudymo bylą.
47 metų vilnietis S. Novikovas buvo nužudytas praeitų metų birželio 1-osios pavakarę Vilniuje, K. Kalinausko gatvėje, netoli banko „Citadele“, kur buvo atvykęs tvarkyti reikalų. Nusikaltėlis dūrė jam į širdį ir paspruko.
Vos per 20 dienų Vilniaus kriminalistai nustatė nusikaltėlius ir už grotų uždarė nusikaltimo vykdytoją – nusikalstamo pasaulio šulą, buvusį boksininką Joną Dambrauską (42 m.). Po keleto dienų buvo sulaikytas ir užsakovas – Vilniaus laidojimo rūmų direktorius ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovas Vitalijus Gasperovičius (42 m.). Pastarasis dar kaltinamas didelės vertės – beveik pusės milijono litų – svetimo turto iššvaistymu, sukčiavimu, dokumentų suklastojimu. Tik finansiniais nusikaltimais – sukčiavimu ir dokumentų klastojimu – šioje byloje įtariami dar du asmenys.
Suplanuota žmogžudystė
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pernai gegužės pradžioje V. Gasperovičius, jog sutrukdytų S. Novikovui įgyti 40 proc. parduodamų sostinės Olandų gatvėje įsikūrusių Vilniaus laidojimo rūmų ir Laidojimo rūmų bendrovių akcijų, su J. Dambrausku nutarė advokatą nužudyti.
Iki tol tas bendroves valdė V. Gasperovičius, o ir J. Dambrauskas per statytinius buvo įsigijęs nemažai jų akcijų. Akcininkas buvo ir S. Novikovas, tik jo akcijų paketo dalis nebuvo tokia didelė, kad jis galėtų priimti lemiamus sprendimus. Pasklidus gandui, kad S. Novikovas su keliais smulkiais akcininkais esąs sutaręs nupirkti iš jų akcijas (tada būtų tapęs kontrolinio paketo savininku), V. Gasperovičius su J. Dambrausku išsigando, kad gali prarasti pelningą verslą, tad ir nutarė atsikratyti nepageidaujamo konkurento.
Gegužės pradžioje J. Dambrauskas įsigijo pilką motorolerį „Piaggio X9“ ir ėmė S. Novikovą sekti. Tą lemtingąją popietę jis atsekė advokatą į K. Kalinausko gatvę. S. Novikovui užėjus į banką, J. Dambrauskas peiliu pradūrė jo automobilio padangą. Kai grįžęs advokatas pasilenkė pažiūrėti, kas nutikę ratui, J. Dambrauskas kumščiu trenkė jam į galvą ir parblokštam ant žemės mažiausiai 3 kartus dūrė į krūtinę. Paskui, kad inscenizuotų apiplėšimą, žudikas dar pasičiupo S. Novikovo piniginę bei mobilųjį telefoną, o tada nuvažiavo.
Vis dėlto kriminalistai operatyviai aptiko nusikaltėlių pėdsakus. Kalbama, jog J. Dambrauską išdavęs brangus motoroleris, kurį jis buvo įsigijęs būtent žmogžudystei įvykdyti.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
