Eglė Kručinskienė į renginį su šeima iš Kauno atvyko automobiliu, kiek po 16 val. ir sako, kad labai džiaugiasi atvažiavusi.
„Lūkestis didelis, kad žmonės, ypač šeimos, susirinko į tokį mitingą, išreikšti savo nepasitenkinimą dėl valdžios darbo, manau, kad čia istorinis įvykis. Toks žmonių susitelkimas, manau, valdžiai yra į ką įsiklausyti ir daryti kažkokias korekcijas, taip būtų geriausia“, – kalbėjo basomis po žolę su vaikais braidanti moteris.
Paklausta, kas labiausiai jai rūpi, kaip mitingo dalyvei, E. Kručinskienė kalbėjo: „priespauda iš valdžios pusės būtent šeimos atžvilgiu“.
Ji sako, kad kai kurios europietiškos vertybės dabar Lietuvoje dar nėra artimos šeimai.
„Vaikų teisių tas įstatymas, prieš smurtą visokie, prieš moteris ir tai sukelia labai didelę įtampą šeimai, nes tai labai nenatūraliai ir vyksta labai daug skaudžių dalykų, kaip ir mūsų šeimoje įvyko, kai buvo atimti vaikai“, – dėstė ji.
Ji sutinka, kad vertybės palaipsniui tampa priimtinos, bet tam esą dar reikia laiko. Paklausta, ką mano apie planuojamą Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją, E. Kručinskienė sakė: „Tai piktina, nes tai primetama mūsų vaikams ir daroma prievarta, priespauda, nori mokyklose diegti vaikams tą mąstymą, mums, tėvams, tai nėra priimtina ir mes norėtume, kad būtų atsižvelgta ir būtų nutraukta.“
„Mes prieš Stambulo konvenciją, prieš partnerystes, tikrai nenorėtume, kad mūsų vaikai taptų homoseksualistai ar lesbietės, mes labai prieš. Mes norime, kad mūsų vaikai gyventų šeimoje kaip vyras ir žmona, turėtų vaikų ir labai mums būtų didelė trauma, jei vaikai nukryptų į tą tarsi neigiamą pusę.“
Ji mano, kad vaikų švietimas lytiškumo klausimais juos gali paveikti.
„Labai gali paveikti, nes vaikai viską priima ir mes esame labai nesaugūs, kad va, reikės jau vesti į mokyklą vaikus ir mes labai esame neramūs, nes norime, kad vaikus mokytų mokykloje, o ne šviestų, kad jie paskui nukryptų į narkotikus, į paleistuvystes ir tada iš tos šeimos išvis nieko nebeliks“, – kalbėjo E. Kručinskienė.
Juozas Imbrasas sako, kad į renginį atėjo, nes norėjo pajusti Sąjūdžio dvasią. „Vienybė! Susirinko piliečiai alsuojantis vienu oru, viena mintim“, – prisiminė jis.
J. Imbrasas sako, kad jam susidarė įspūdis, kad į maršą susirinko žmonės, kurie nori atkreipti dėmesį į šalyje esančias problemas, pavyzdžiui, švietime, teisėsaugoje ir kitur.
„Kalbėjau su organizatoriais, jie sakė, kad kalbės apie visas problemas. Aišku, akcentuos šeimą, yra pasipiktinę valdančiųjų akcentavimu partnerystės, Stambulo konvencijos ir viso kito, lyg nebūtų kitų problemų.
Nu tegul tie žmonės, niekas jų neskriaudžia, niekas jų nepuola, nu ką darysi, dievulis jiems taip davė, jie taip gyvena. Ir čia niekas nesiruošia jų koliot, kiek žinau“, – kalbėjo J. Imbrasas.
Paklausus, koks jo asmeninis tikslas dalyvauti šiame marše, J. Imbrasas sakė: „Pasižiūrėti, kaip žmonės šiandien atrodo, kaip jie mąsto, iš tų kalbų pažiūrėsim, kaip jie įsivaizduoja valstybę, demokratiją.“
Į maršą atvyko ir Puteikis
Politikas Naglis Puteikis sako į šeimų maršą atvykęs dėl dabartinių valdančiųjų veidmainystės.
Pasak jo, suteikdami didesnį dėmesį homoseksualių asmenų teisėms valdantieji visiškai užmiršta šeimų skurdo, ekonominio nepritekliaus problemas bei vienišų mamų, auginančių vaikus, bėdas.
„Jeigu prie valstiečių apie tai buvo kalbama ir buvo ketinama tai spręsti, tai šita valdančioji dauguma užsiima tik viena privilegijuota grupe – LGBT grupe“, – sako N. Puteikis.
Kaip išskirtinę problemą politikas minėjo vienišas vaikus auginančias mamas, kurių buvę partneriai atsisako išlaikyti savo vaikus, dirba šešėlyje, slapstosi, o valstybė, deja, padeda labai ribotai mokėdama kuklią vaiko išlaikymo išmoką.
N. Puteikio nuomone, šie žemiški klausimai yra svarbūs ir aktualūs daugeliui šeimų, kuriose yra moterys ir vaikai. „Kodėl šita valdančioji koalicija užsiima vien tik LGBT?“, – klausė N. Puteikis, pabrėždamas, kad dėmesys turi būti skiriamas visiems, kurie patiria skurdą, kurių teisės pažeidžiamos.
