Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“
Pernai per Klaipėdos uostą perkrauta 35 mln. tonų krovinių, ir nors krova – milijonu tonų mažesnė nei du 2011-aisiais, kai kurioms uosto bendrovėms rezultatus, nors ir nežymiai, net gi pavyko pagerinti.
Krovos kompanijų teigimu, norint išlaikyti ar net padidinti krovinių srautus, būtina gerinti uosto infrastruktūrą, gerinti pasienio pralaidumą, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Kasmet didėjanti konkurencija tarp Rytų Baltijos uostų, kuriuose statomi nauji ir modernizuojami seni terminalai bei tobulinama infrastruktūra, pritraukiant krovinius – nemenkas iššūkis Klaipėdos uosto krovos kompanijoms.
Vis dėlto daliai jų pernai pavyko pagerinti užpernykščius krovos rezultatus. „Klasco“ pernai perkrovė beveik 50 tūkst. tonų daugiau nei užpernai. Beveik pusę visos krovos sudarė rusiški ir Baltarusiški kroviniai. Jų kiekis per metus beveik nepasikeitė.
„Stipriai išaugome perkraudami lietuviškus grūdus. Lyginant su praėjusiais metais, lietuviškų krovinių krova išaugo 2 kartus“, – teigė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ komercijos direktorius Vytautas Kaunas.
Pasak bendrovių, vis dėlto vienas svarbiausių krovinių siuntėjų išlieka Baltarusija. Per Klaipėdos uostą vien trąšų perkraunama apie 6 mln. tonų. Esą norint dar daugiau uždirbti iš kaimyninės šalies, reikia gerinti uosto infrastruktūrą ir būtinai palengvinti krovinių kelionę per sieną.
„Viena tona krovinio, kuri važiuoja per Klaipėdos uostą, įvairiais skaičiavimais, sudaro ne mažiau 50 litų. Jeigu uostas iš viso perkrovė 35 mln. tonų, tai padauginkite iš 50 ir patys suskaičiuosite, kad mes kalbame apie milijardines sumas“, – kalbėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ generalinis direktorius Audrius Pauža.
Apie penktadalis krovinių uostą pasiekia vilkikais. Tačiau po keletą parų Lietuvos–Baltarusijos pasienyje prastovintys kroviniai jų siuntėjus verčia ieškoti kitų kelių.
Valdžia jau yra pažadėjusi sugalvoti, kaip išplėsti pasienio punktus ir pagreitinti transporto judėjimą.
