Tačiau veikiant infliacijai ir didėjant transportavimo paslaugų paklausai, augo paslaugų eksportas (24 proc.) ir generuojamos pajamos (22 proc.), išankstinius duomenis pranešė Susisiekimo ministerija.
Anot ministerijos, krovinių mažėjimui pernai didelės įtakos turėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, dėl sankcijų ribojami krovinių srautai, išaugusi infliacija ir energijos išteklių kainos.
Kelių transportu pernai vežta 7 proc. mažiau (105 mln. tonų) krovinių, geležinkeliais – 39 proc. mažiau (31 mln. tonų), vidaus vandenų transportu – 19 proc. daugiau (8,71 mln. tonų), per šalies oro uostus – 4 proc. daugiau (21,3 tūkst. tonų). Krova Klaipėdos uoste ir Būtingėje sumažėjo 17 proc. (44,3 mln. tonų).
Išankstiniais Lietuvos banko duomenimis, per tris praėjusių metų ketvirčius transporto paslaugų eksportas į Europos Sąjungą siekė 80 proc. (5,43 mlrd. eurų) viso eksporto, o tinkamu 2021 metų laikotarpiu – 74 proc. (4,04 mlrd. eurų).
Transporto paslaugų eksportas į Vokietiją pernai augo 29 proc., į Prancūziją – 28 proc., į Nyderlandus – 54 proc., į Daniją – 25 proc., į Austriją – 50 proc.
Transporto paslaugų eksportas į Rusiją krito 10,5 proc., į Baltarusiją – 63 proc., šios šalys rinkų sąraše buvo atitinkamai ketvirtoje ir septynioliktoje vietose. Palyginimui – 2014 metais Rusija buvo pirmoje, Baltarusija – trečioje vietoje.
Anot ministerijos, šiemet transporto sektorius susidurs su panašiais iššūkiais kaip pernai. Dėl prognozuojamos ekonominės recesijos ir karo Ukrainoje lėtėjant ekonomikai ir traukiantis vartojimui, mažės krovinių, augs transportavimo sąnaudos, atitinkamai mažės vežėjų pelno marža.
Tačiau pastebima ir teigiama tendencija, kad infliacija transporto sektoriuje mažėja sparčiau nei bendrai šalyje – pernai gruodį siekė 14 proc., o šių metų sausį sumažėjo iki 12 proc. Atitinkamai visa šalies ūkio infliacija gruodį buvo 22 proc., sausį – 20 proc.
