Referendume bus prašoma atsakyti į klausimą, ar šalies konstitucijoje santuoka turėtų būti apibrėžta kaip „sąjunga tarp vyro ir moters“. Tokį pasiūlymą iškėlė viena konservatyvios pakraipos organizacija, kurios iniciatyvą savo parašais palaikė 700 tūkst. žmonių.
151 vietų parlamente iš viso 104 įstatymų leidėjai balsavo už referendumą, o 13 balsavo prieš. Kiti deputatai susilaikė arba nedalyvavo.
Šiuo metu Kroatijos konstitucijoje nėra jokio santuokos apibrėžimo.
Kroatijoje tos pačios lyties asmenų santuokos nėra leidžiamos, tačiau daugelis konservatorių susirūpinę, kad tokia galimybė gali būti atverta, kai centro kairioji vyriausybės paskelbė rengianti įstatymo projektą, pagal kurį gėjai ir lesbietės įgytų teisę registruotis kaip „gyvenimo partneriai“.
Željko Reineris (Želkas Reineris) iš pagrindinės konservatyvios partijos HDZ prieš parlamento balsavimą penktadienį akcentavo, kad "Kroatija yra tradicinė visuomenė", ir teigė, kad minėta konstitucinė sąlyga nėra diskriminacinė.
"Tai paprasčiausiai saugumo klausimas - kad dalykas, ... kuris yra Kroatijos visuomenės pamatas, nesikeistų", - pabrėžė jis, turėdamas omenyje heteroseksualų šeimas.
Gėjų teisių aktyvistai prieštaravo siūlymui surengti referendumą dėl šio klausimo, sakydami, kad jis būtų diskriminuojantis. Jie taip pat prašo šalies Aukščiausiojo Teismo išsiaiškinti, ar toks plebiscitas neprieštarautų šalies konstitucijai.
„ Neabejotina, kad tai žmogaus teisių klausimas ir kad dėl to jis negali būti pateiktas spręsti referendume“, – sakė iškili homoseksualų teisių aktyvistė Sanja Juras (Sania Juras).
Gruodžio 1 dienos referendumas bus pirmasis piliečių inicijuotas nacionalinis plebiscitas 4,2 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri 1991 metais paskelbė nepriklausomybę nuo buvusios Jugoslavijos.
Pagal Kroatijos įstatymus referendumas būtų laikomas galiojančiu, net jeigu dauguma rinkėjų nebalsuotų, todėl netgi gana mažo dalyvių skaičiaus gali pakakti, kad būtų prastumtas griežtas tos pačios lyties asmenų santuokų draudimas.
2003 metais Kroatija tos pačios lyties asmenų porų, gyvenančių kartu bent trejus metus, teises sulygino su nesusituokusių homoseksualių porų teisėmis, įskaitant valstybės pripažįstamą teisę į bendrą turtą.
Tačiau gėjų teisės tebėra opus klausimas šalyje, kurioje beveik 90 proc. gyventojų yra katalikai ir kurioje Bažnyčia turi didelę įtaką.
Pirmasis Kroatijoje gėjų paradas buvo surengtas sostinėje Zagrebe 2002 metais, tačiau per jį daugiau nei 12 dalyvių buvo sumušti.
Nuo tada gėjų paradai būdavo rengiami kasmet be didesnių incidentų, nors visuomet su stipria policijos apsauga.
28 metų bedarbis virėjas Nevenas Raukas sakė naujienų agentūrai AFP, kad „gėjai vis dar bijo išeiti į viešumą“.
„ Mes keičiame įstatymus, tačiau mūsų visuomenės mąstysena kinta gana lėtai“, – teigė N.Raukas, kuris yra tapęs homofobinio smurto auka.
Katalikų Bažnyčios palaikomas judėjimas „Šeimos vardan“ atmeta kaltinimus homofobija, argumentuodamas, kad teisė į tos pačios lyties asmenų santuokas nėra prigimtinė žmogaus teisė, taip pat kaltindamas „agresyvias“ gėjų teisių organizacijas mėginant daryti įtaką visuomenei.
Neseniai atlikta apklausa rodo, kad 54 proc. kroatų palaiko to judėjimo iniciatyvą, o 30 proc. yra prieš ją nusistatę.
„ Esame tradicinė šalis, ir daugumos balsas turėtų būti išgirstas“, – sakė 40-metė administratorė Marija Jankovič.
