Prieš kelias dienas naujienų portalo tv3.lt redakciją pasiekė laiškas, kuriame susirūpinęs skaitytojas išreiškė nepasitenkinimą dabartine pasienio kontrolės sistema.
„Važiavau mašina atgal iš Varšuvos į Vilnių, nebuvo nei vieno posto, niekas niekur manęs nestabdė, nei pasienyje, nei prie Vilniaus. {...} Taigi teoriškai galėjau atvežti mutavusius virusus į šalį ir niekas to nesužinotų. {...} Man yra nesuvokiama, kodėl blokuojami keliai šalies viduje, kur žmonės tarkim nori nuvažiuoti į didesnę maisto prekių parduotuvę ar slidinėjimo trasas, o yra visiškai nekontroliuojami pasienio keliai, kur tūkstančiais gali važiuoti nieko netikrinami mutantai“, – laiške rašė vyras.
Vyriausybė problemą taip pat pastebėjo ir pamažu ėmėsi fiksuoti atvykstančiuosius iš užsienio – nuo pirmadienio visiems atvykstantiems oro arba jūrų keliais teks pateikti neigiamą koronaviruso testą bei užpildyti specialią anketą. Nors dar neįvestos, panašios priemonės žadamos ir atvykstantiems automobiliu.
Krizių valdymo specialistas, psichologas Darius Radkevičius sako, jog tokie sprendimai – nepakankami, o per pastaruosius kelis mėnesius į Lietuvą per nekontroliuojamą pasienį galimai pateko šimtai ar net daugiau viruso nešiotojų, kurių esą buvo galima išvengti.
Atmainų buvo galima išvengti
D. Radkevičius tv3.lt taip pat pasakoja apie savo patirtį keliaujant per Lenkiją Lietuvos link. Kaip ir į redakciją besikreipęs skaitytojas, D. Radkevičius pasienyje pasigedo kontrolės postų ir bent menkiausios atvykstančiųjų patikros.
„Nesupranti, kaip viskas yra, kol neiškeliauji ir nepamatai, kad sienos yra visiškai nekontroliuojamos“, – juokiasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Jo teigimu, galima drąsiai teigti, jog didžiausias judėjimas yra sausumos keliais, tačiau juose ribojimai įvedami paskutinėje vietoje. Ekspertas tai prilygina atviroms buto durims naktį, kai vagis gali niekieno netrukdomas įsibrauti į namus.
„Mes visi esame karantine uždaryti, bet durys yra atviros. Lygiai tas pats būtų, jeigu gyventojų prašytume sėdėti savo kambaryje, bet lauko duris paliktume naktį vagiui įeiti. Visas tas karantinas, kuris iki šiol buvo, jis beprasmis. Nes virusas kiekvieną dieną pas mus gali įvažiuoti“, – nusivylimo neslepia D. Radkevičius.
Jo teigimu, tol, kol nepradėsime testuoti kiekvieno į Lietuvą įvažiuojančio asmens, mums grės ne tik trečia, bet ir ketvirta, o gal ir penkta, koronaviruso banga.
„Mano manymu, tai rodo, kad ekspertai, kurie yra surinkti, jie yra siauros srities. Jie neoperuoja, kaip sakoma, big picture. Norint suvaldyti grėsmę, tu turi matyti visą paveikslą ir iš karto užkardyti, iš kur ateina grėsmė. Ji neateina iš vidaus Lietuvos, grėsmė ateina iš išorės“, – aiškina D. Radkevičius.
Eksperto nuomone, Lietuvoje galėjome išvengti ir viruso atmainų, ir rudenį įsibėgėjusio nevaldomo ligos plitimo, jeigu tik šalies sienos būtų buvusios tinkamai kontroliuojamos:
„Spalio mėnesį daug keliavau po Žemaitiją. Ir kai bendravau su vietiniais, kur buvo masiniai susirgimai – visi rajone žinojo, iš kur atvežė virusą. Visi žino – tas iš Norvegijos, tas iš Anglijos. Aš buvau šoke – žmonės žino, iš kur atvežama, bet mes visų žinančių netestuojame, o izoliuojame visus Lietuvos gyventojus ir virusui toliau leidžiame judėti laisvai“.
Testuoti reikėtų visus atvykstančius
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, jog Valstybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) siūlo riboti atvykstančiųjų sausumos keliais kontrolę pasienyje.
„Siūlymas būtų, kad atitraukus šiek tiek nuo sienos, įrengiant tam tikrus postus medicininiais pagrindais, būtų stabdomi automobiliai ir prašoma pateikti informaciją apie turimą testą ir pateikti užpildytą formą“, – žurnalistams kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Tokius patikrinimus atliktų pasieniečiai bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) darbuotojai.
Krizių valdymo specialistas D. Radkevičius sako palaikantis tokius sprendimus, tačiau jie – nepakankami. Jis pats esą siūlytų daryti tai, ką daro didžioji dalis virusą sėkmingai valdančių valstybių – nemokamai testuoti visus atvykstančius, tiek oro, tiek jūros, tiek sausumos keliais.
„Jeigu imtume statistiką Graikijos susirgimų skaičiaus, o paskui Kretos – Kreta buvo ir išliko žaliojoje zonoje, o visa Graikija degė. Tos šalys, kurios iš tikrųjų rūpinasi, kad būtų turistų ir nebūtų susirgimų ne šiaip tikrina. Jie įrengia postus, kur kiekvieną atvykusį testuoja, patys, už savo pinigus“, – aiškina D. Radkevičius.
VESK siūlomame plane jis įžvelgia kelias problemas: brangias testo kainas, galimus neatitikimus ir sukčiavimą: „Kame problema – jeigu užsienietis atvyksta su testu, dar galime sakyti, kad viskas gerai. Bet problema yra tame, kad mūsų tautiečiai grįžta. Kur jie kitoje šalyje turi pasidaryti testą, už kokius pinigus?“.
Krizių valdymo ekspertas taip pat iškelia ir tai, jog daugelyje pasaulio šalių nusipirkti netikrą koronaviruso testo pažymą yra pigiau, nei pasidaryti patį testą. Čia esą bus susiduriama ir su tuo, jog dalis žmonių paprasčiausiai bandys apeiti sistemą – jeigu testas bus per brangus, žmogus bandys gauti prieinamesnį variantą.
„Dabar pas mus bus leidžiami didžiuliai pinigai verslui, kad testuotų savo darbuotojus. Bet koks tikslas testuoti, jeigu gali atvažiuoti sergantis ir vėl užvežti tą virusą. {...}
Mes visus išteklius metėme į miestų centrus, į stabdymą keliavimo, tai yra beprasmis dalykas jeigu į tą patį miestelį gali atvažiuoti sieną kirtęs automobilis. Visi resursai panaudoti ne ten, mes juos išmozojome“, – sako Krizių valdymo ekspertas D. Radkevičius.
Kontrolė bus stiprinama
Kaip skelbia Susisiekimo ministerija, siekiant sumažinti naujų koronaviruso mutacijų plitimo riziką, nuo pirmadienio, vasario 8 d., stiprinama visų į Lietuvą iš užsienio atvykstančių keleivių patikra patekimo į šalį vietose – oro uostuose ir jūrų uoste. Tai nustatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.
Kontrolę sausumos keliuose dar turės patvirtinti Vyriausybė. A. Bilotaitės teigimu, didžiausią dėmesį reikėtų skirti pasieniui su Lenkija, mat Latvijoje jau ir taip įvesti itin griežti ribojimai.
„Kadangi nėra galimybės tos kontrolės taikyti pasienio postuose, ta kontrolė turėtų būti užtikrinta organizuojant patikrinimo postus šiek tiek toliau nuo pačio pasienio, kur būtų palapinės ar pareigūnai, kurie stabdytų automobilius ir pagal patvirtintus algoritmus paprašytų pateikti atitinkamus dokumentus, o jeigu jų nėra, pasirūpintų, kad jie būtų užpildyti“, – žurnalistams kalbėjo A. Bilotaitė.
Kontrolės punktuose nuo pirmadienio tikrinamos keleivių užpildytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytos anketos, įvertinami keleivių turimi COVID-19 tyrimų rezultatai ir jų atlikimo laikas.
Pasak A. Bilotaitės, nors tai sukontroliuoti turėtų vežėjai, praktikoje tai „ne taip gerai veikia“, todėl buvo nuspręsta juos kontroliuoti griežčiau.
Kontrolės punktuose dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, oro ir jūrų uostų keleivių terminalų specialistai.
Rengiantis papildomai sustiprintai kontrolei, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose perorganizuoti atvykstančiųjų srautai. Visų atvykstančių keleivių dokumentai ir COVID-19 tyrimų rezultatai bus tikrinami oro uostų atvykimo erdvėse, pasiėmus bagažą.
Klaipėdos jūrų uoste sustiprintos kontrolės punktai įrengti Centriniame Klaipėdos terminale ir Klaipėdos konteinerių terminale.
Kaimyninė Latvija praeitą savaitę nusprendė stabdyti visus skrydžius iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir Portugalijos, siekdama, kad į šalį nepatektų pavojingesnės koronaviruso atmainos.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad Lietuvos vyriausybė Latvijos sprendimu nusprendė nesekti, įvertinusi keliautojų skaičių ir tai, kad apeiti draudimą būtų galima jungiamaisiais skrydžiais.
