Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atlieka parlamentinį tyrimą „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“. Šis tyrimas viešojoje erdvėje susilaukė nemažai kritikos, kritikams teigiant, kad juo bandoma susidoroti su politiniais oponentais prieš artėjančius rinkimus.
Tačiau tyrimui vadovaujantis Seimo narys Stasys Jakeliūnas tai vadina klaidinančia ir tendencinga informacija, mat dabartiniame tyrime nebus akcentuojamos konkrečios „kaltininkų“ pavardės.
Siekia kitų tikslų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad mokslininkai jau ne kartą narstė krizės priežastis, tačiau Seimo nariai į juos pagalbos nesikreipė.
„Mes TSPMI, taip pat kartu su kolegomis iš Latvijos, Estijos, kitų šalių esame ne vieną darbą parengę apie tai, kaip Baltijos šalys, įskaitant ir Lietuvą, reagavo į krizę, kodėl buvo pasirinkti tokie reagavimo būdai. Yra pas mus institute parašyta ir apginta diplominių darbų, kur buvo lyginamos trys šalys, kurios nesikreipė į Tarptautinį valiutos fondą, su tomis šalimis, kurios kreipėsi iš mūsų regiono“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo profesorius R. Vilpišauskas.
Būtent ši priežastis politologui sudaro įspūdį, kad tyrimu ne siekiama išsiaiškinti krizės aplinkybes, o kitų tikslų.
„Aš teigčiau, kad veikiausiai tai nėra analitinis tyrimas, kuriuo norima surasti atsakymus į dar neatsakytus klausimus, nes nesimato, kad būtų domimasi tuo, kas yra aprašyta ir paaiškinta, tai nėra ir teisėsaugos tyrimas. Jei norima aiškinti, kas elgėsi neteisėtai krizės metu ar pasipelnė neteisėtomis priemonėmis, tai jau yra ne Seimo, o teisėsaugos reikalas“, – pastebėjo pašnekovas.
Kadangi kitąmet Lietuvoje organizuojami net treji rinkimai – prezidento, savivaldos ir Europos parlamento – R. Vilpišauskas valdančiųjų tyrimą vadina politiniu pratimu.
„Nemažai žmonių tame mato artėjančių rinkimų kontekstą ir norą kritikuoti ar priskirti potencialią kaltę LVŽS partijos galimiems konkurentams kitų metų rinkimuose. Kalbėdami apie tai, ką šie ne taip darė ar kažko nepadarė, ir šitaip palaikydami dėmesį viešojoje erdvėje šitiems žmonėms, tarsi kurdami neigiamą opiniją apie juos, kad buvo galima padaryti kažką kitaip“, – vardino profesorius.
Pasiruošimas krizėms – visada toks pats
Tuo metu ekonomistas Rimantas Rudzkis tyrimo naudą vertina per jo tikslo prizmę.
„Jeigu to tyrimo tikslas išmokti pamokas ir geriau pasiruošti realiai galimai naujai krizei, kurios grėsmė vis didėja, tai tada sveikintinas dalykas. Jeigu kaltųjų paieška – tada, manau, beprasmis dalykas“, – „Dienos klausime“ kalbėjo R. Rudzkis.
Ekonomistas pažymi, kad kiekviena krizė yra vis kitokia, tačiau mechanizmai, kaip jai pasiruošti ir sušvelninti pasekmes, išlieka panašūs. Tai – finansinė „pagalvė“, taupi ir griežta valstybės finansų politika, investicijų skatinimas šalyje.
„Bet klausimas, jeigu apie tai nekalbama, ar tai bus įdiegta į valstybės politiką kaip prioritetai. Jeigu apie tai tylėsim, nekalbėsim, tai tokioje valstybėje, kaip Lietuva, ar bet kokioje kitokioje demokratinėje valstybėje, kur yra daug valdžios vektorių, dažnai traukiančių politinius sprendimus į skirtingas puses, tai praktiškai vienintelis būdas pasiekti optimalaus rezultato – kalbėjimas, diskutavimas“, – teigė R. Rudzkis.
