Pasaulio ekonomikai susidūrus su ilgalaikėmis problemomis vis daugiau šalių pradeda keisti prekybos politiką ir pasiduoda protekcionizmui, rašo BBC.
Praėjusią savaitę Kinijos tarptautinės prekybos tarybos prezidentas Wanas Jifei sakė, kad augantis protekcionizmas turi neigiamų pasekmių.
„Prekybos protekcionizmas yra trumparegis ir siauraprotis, jis iš esmės negali išspręsti pasaulinio nedarbo ir ekonominio augimo problemų, – sakė Wanas Jifei. – Laisva prekyba yra nacionalinio ekonominio augimo variklis.“
Prekybos grumtynės
Tačiau Kinija pati dažnai yra kaltinama protekcionistiniu elgesiu.
JAV respublikonas Mittas Romney'is pažadėjo paskelbti Kiniją „valiutos manipuliatore“, jei tik bus išrinktas JAV prezidentu. Tokie jo žodžiai atspindėjo amerikiečių pyktį dėl tyčinio juanio nuvertinimo tam, kad Kinijos eksportas būtų pigesnis.
Kinijai taip pat yra pateikti keli kaltinimai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). Vienas iš paskutiniųjų – JAV, ES ir Japonijos kaltinimas dėl apribojimų retų žemės iškasenų eksportui.
Kita vertus, Kinija mato save, kaip protekcionizmo auką, ir tam, kad sušvelnintų situaciją, praeitą savaitę sutiko pradėti kalbas su Japonija ir P. Korėja dėl laisvos prekybos sutarties.
Kai kurie apžvalgininkai sako, kad JAV taip pat turėtų pirma susitvarkyti namuose, o tik po to kaltinti kitas šalis protekcionizmu.
Prezidentas Obama pasiūlė Kongresui įvesti 20 proc. mokesčių lengvatą toms firmoms, kurios grąžina verslus į JAV iš užsienio.
Tačiau JAV daro pažangą laisvos prekybos sutartyje su Kolumbija.
Tačiau nauji prekybiniai ginčai tarp JAV ir Kinijos auga.
Neseniai Vašingtonas pritaikė antidempingo muitus Kinijos saulės baterijoms, kurios, pasak JAV, yra pardavinėjamos nepagrįstai žemomis kainomis. Kinija tokį žingsnį paskelbė protekcionistiniu.
Įtampa ES
Panašu, kad laisvos prekybos ir protekcionizmo tendencijos yra lygiai pasiskirsčiusios tarp didžiųjų šalių, kiekvieną nacionalistinį veiksmą atsveria vienas liberalus, teigia BBC verslo žurnalistas Robertas Plummeris.
Toks „vienas žingsnis į priekį, vienas atgal“ elgesys matomas ir Europos Sąjungoje, kurį nulėmė euro zonos krizė.
Per Prancūzijos prezidento rinkimus Francois Hollande'as ir Nicolas Sarkozy savo retoriką gausiai papildė protekcionistinėmis kalbomis tam, kad įtiktų 80 proc. rinkėjų, kurie skelbiasi esą antiglobalistai.
Tačiau Prancūzija pelnosi iš globalizacijos. 14 kartų daugiau Prancūzijos įmonių vykdo savo veiklą užsienyje nei Prancūzijoje yra užsienio bendrovių.
F. Hollande'as sako norintis finansinę paramą teikti prancūziškų produktų eksportuotojams. Tačiau jei jis iš tiesų rimtai ketina įvykdyti savo rinkiminį pažadą ir sukurti 150 tūkst. naujų darbo vietų, specialistų įsitikinimu, jis turi skatinti ekonomikos konkurencingumą, o ne mažinti jį. Kitaip tariant, daugiau liberalizavimo, mažiau protekcionizmo.
„Mercosur tvirtovė“
Kituose pasaulio regionuose, ypač Pietų Amerikoje, vyksta panašūs dviprasmiški debatai.
2005 m. žlugo ambicingas Laisvos Amerikų prekybos zonos planas, kuris būtų apjungęs 34 pusrutulio demokratijas.
Netrukus po to Dohos derybos dėl pasaulinės prekybos užstrigo ir sužlugdė viltis sumažinti pasaulio prekybos barjerus.
Dabar Argentina pirmauja tarp Pietų Amerikos didžiųjų ekonomikų bandydama atremti importą, ateinanti iš už regiono ribų.
Argentina ir Brazilija yra galingiausios Mercosur prekybos bloko narės. Į jį taip pat įeina Paragvajus ir Urugvajus.
Praėjusią savaitę Argentina pasiūlė Brazilijai pakelti tarifą ne regiono prekėms nuo 10 proc. iki 35 procentų. Tai didžiausia PPO leistina riba.
Be to, Argentina trokšta, kad Brazilija pirktų daugiau jos prekių ir spaudžią kaimynę panaikinti prekybos barjerus kai kuriems argentiniečių produktams, įskaitant farmacijos gaminius bei citrusinius vaisius.
Argentinos prezidentė Cristina Fernandez taip pat pademonstravo ekonominį nacionalizmą nusprendusi nacionalizuoti ispanų valdomą naftos įmonę YPF.
Jos „Mercosur tvirtovės“ požiūris demonstruoja, kodėl kai kurie ekonomistai teigia, kad prekybos blokai ar dvišaliai prekybos susitarimai neskatina laisvos prekybos, o tiesiog nukreipia jau esamą, teigia R. Plummeris.
„Progresyvus“ protekcionizmas
Kai kurie JK komentatoriai svarsto, ar tikrai protekcionizmas yra toks blogas dalykas.
Kairiųjų pažiūrų interesų grupė „Compass“ paskelbė straipsnį, kuriame aiškina, jog „pagrindinė šiandienos ekonominių ir socialinių ligų priežastis“ yra globalizacija, o atsakymas į tai yra „progresyvus protekcionizmas“.
Jis apibūdinamas kaip „skatinimas ir leidimas šalims perstatyti ir iš naujo diferencijuoti savo ekonomikas ribojant, kokius produktus ir fondus įsileisti ar išleisti iš šalies“.
Laisvosios rinkos smegenų centras Adamo Smitho institutas apibūdino tokį būdą kaip „fašistinę ekonominė politiką“, kuri primena 1700-uosius metus.
Tačiau vykstant pasaulinei ekonominei krizei dviprasmiška politikų ir rinkėjų nuotaika sufleruoja, kad grįžimo prie pasaulinio protekcionizmo galimybės atmesti negalima.