Atsargesni metai
„Visame pasaulyje yra etatinių krizės prognozuotojų, kurie visą laiką įžvelgia artėjančias krizes ir kai kada pataiko. Ekonomikos ciklas tęsiasi apie dešimt metų. Galvojama, kad jeigu krizes turėjome 1998 ir 2008 m., tai štai, baiginėjasi 2018 m., pats laikai naujai krizei. Bet ji nevyksta, tik tie prognozuotojai suaktyvėjo“, – vis dažniau eskaluojamą būsimos ekonominės krizės temą vertina Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Tiesa, pašnekovas priduria, kad sakyti, jog priežasčių kilti krizei nėra, irgi negalima. Šiuo metu ekonomikos pakilime gyvena tik Europos šalys, JAV ir Kanada. Kinijos, kitų Azijos šalių, taip pat ir Lotynų Amerikos ekonomikose tvyro niūrios nuotaikos.
„Todėl dabar pasakyti, kas bus artimiausiu metu, sudėtinga. Ekonomikos augimas pasaulyje lėtėja, bet ji vis tiek auga. Situacija yra pakankamai gera. Bent jau Europoje gyventojų santaupų lygis, įmonių galimybės investuoti yra geros. Jeigu ir kažkas atsitiktų netikėto, dėl inercijos galime turėti dar ne vienerius, ir ne dvejus ekonomikos augimo metus“, – ramina S. Besagirskas.
Anot eksperto, nors atskirose pasaulio regionuose justi nestabilumas, bet žiūrint vien tik į ekonominius rodiklius, labiausiai tikėtina, kad 2019 m. stebėsime ūkio sulėtėjimą. Ekonomika augs toliau, bet žymiai lėčiau.
„Investuotojai taip pat kitąmet bus atsargesni, o nekilnojamojo turto kainos gali stipriau ristis žemyn. Vilniuje dabar būsto pristatyta daugiau, nei gali būti nupirkta per dvejus metus. Įperkamumo indeksas rodo, kad NT kaina užaukštinta. Be to, nemažai pirkimų yra spekuliaciniai“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas.
Jo teigimu, realiausia, kad 2019 m. NT kainos Lietuvoje susitrauks apie 5 – 6 proc. Tiesa, kainų korekcijos tikriausiai nepalies prabangaus segmento butų. NT vystytojams labiau apsimoka juos parduoti praėjus ekonomikos nuosmukiui, nei sumažinti jų kainas.
Gerai, kol Vokietijoje gerai
Tačiau iš galimo ekonomikos lėtėjimo kitąmet dalis Lietuvos gyventojų išloš. Kai kurios šalies pramonės įmonės dėl nuosaikesnio ūkio augimo atranda naujas prekių realizavimo rinkas.
„Taip yra todėl, kad kai kurios įmonės Vokietijoje atsisako gamybos Azijoje ir kelia ją į Lietuvą. Vokiečių bendrovės mažina apsukas, jiems reikia mažesnių partijų, o mažesnes partijas labiau apsimoka gaminti Lietuvoje. Čia, skirtingai nei Kinijoje, yra garantuota kokybė, prekių pristatymo laikas greitesnis. Taigi, lėtėjimas kai kurioms įmonėms išeis į naudą“, – aiškino S. Besagirskas.
Paklaustas, kokios didžiausios rizikos Lietuvos ekonomikai išliks kitąmet, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas išskyrė priklausomybę nuo Vokietijos rinkos.
„Reikia melstis, kad Vokietijai viskas būtų gerai. Kol kas Vokietijos ekonomika atrodo gerai, bet bėda, kad neturime alternatyvos. Realiai Lietuvos pramonė turi vieną pirkėją. Todėl reikėtų persiorientuoti ir į kažkokią kitą rinką: ar tai būtų JAV, Kanada, ar ta pati Kinija. Turime dėti pastangas, kad ten irgi atsirastų lietuviški produktai. Nes nei vienos šalies ekonomika amžinai gerai negyvena“, – pastebėjo S. Besagirskas.
„Ore tvyro kažkas negero“
Sakoma, kad transporto sektorius artėjančios ekonominės krizės signalus pajunta pats pirmasis. Ir nors apčiuopiamų galimo nuosmukio ženklų šiame sektoriuje kol kas nematyti, bet, negera nuojauta čia jau tvyro. Taip teigia vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
„Yra kažkokia neapčiuopiama nuojauta, žinote, kai būna, ore tvyro kažkas negero“, – apie tai, ar vežėjai jau susirūpinę dėl galimų ekonominių kataklizmų kitąmet, komentavo „Linava“ atstovas.
M. Atroškevičiaus teigimu, šiuo metu transporto sektorius laikosi gerai. Įmonių apyvartos didėja ir planuojamas jų tolesnis augimas kitąmet, be to, ruošiamasi pirkti nemažai naujų transporto priemonių.
„Labai gerai tai, kad Lietuvos transporto verslas diversifikuotas. Anksčiau buvome priklausomi nuo Rusijos ir kitų Rytų šalių rinkų. Bet dabar situacija tokia, kad Rusijos rinkoje Lietuvos vežėjai gauna tik 13 proc. pajamų.
Viso ko pagrindas – Vakarų Europoje. Šiandien turime stebėti įvykius ten: koks bus „Brexit“ poveikis, kaip vystysis krizė Prancūzijoje. Nuo to negalime atsiriboti“, – kalbėjo M. Atroškevičius.
Tai, kaip smarkiai ekonomikos atmosfera Vakarų Europoje lemia Lietuvos vežėjų pajamas, „Linava“ generalinis sekretorius iliustravo ir konkrečiu pavyzdžiu. Įprastai lapkričio ir gruodžio mėnesiais, prieš pat didžiąsias metų šventes, krovinių pervežimas iš žemyno vakarų į rytus vyksta nesustojamai. Tačiau šįmet Lietuvos vežėjai pastebėjo, kad kai kuriomis šių mėnesių dienomis pervežti reikalingų krovinių kiekis tapo neįprastai mažas.
„Stengiamės nelabai reaguoti į įvairius gandus, negalime neplanuoti savo verslo. O transporto įmonės planuoja veiklą bent metams į priekį, kai kada net keliems. Transporto parko atnaujinimo klausimas, rinkų pasirinkimas, visa tai reikalauja laiko. Štai užsakęs naują transporto priemonę, ją gali gauti tik po pusmečio“, – sakė M. Atroškevičius.
Krizė neišvengiama
Galimos krizės prognozavimas prilygsta loterijai, įsitikinęs NT plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Anot jo, vienintelė krizės 2019 m. prielaida yra cikliškumo teorija, teigianti, kad tokie reiškiniai kartojasi kas dešimt metų.
„Rinkoje šiuo metu akivaizdžių požymių (aut. past. krizei kilti) nėra, tai kartoja ir daug ekonomistų. Tiesa, gali būti jaučiamas ekonomikos sulėtėjimas“, – teigė A. Avulis.
Tai, kad anksčiau ar vėliau krizė ateis, tik neaišku kada, sako ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.
„Nereikia bijoti artėjančios krizės, kažkada ji bus, bet aš neturiu krištolinio rutulio. Kiekvienas esame atsakingas už save ir savo artimą, todėl galimai krizei reikia ruoštis“, – patarė M. Zalatorius.
Pasak bankų asociacijos vadovo, pasiruošti krizės grėsmei tiek įmonės, tiek žmonės gali paprastai: pasirūpinant finansine „pagalve“, kuri atsiranda taupant. Kitaip tariant, reikia išleisti mažiau pinigų, nei uždirbame.
