12 proc. perkopusi infliacija, krintančios užsienio investicijos, žvėriškos maisto ir degalų kainos - dėl šių priežasčių pavojaus varpais skambina visi, pradedant analitikais ir baigiant žemdirbiais. Tik ne Ministrų kabinetas.
Apie atsiritančią protestų bangą bei Vyriausybės siekį pažaboti infliaciją „Respublika“ kalbėjosi su finansų ministrų Rimantu ŠADŽIUMI:
Protestai nieko neišspręs
- Kaip reaguojate į visos šalies mastu rengiamus protestus?
- Žinoma, labai produktyvu protestuoti prieš jūros bangavimą ar mėnulio užtemimą (šypsosi). Vežėjams lengva nėra. Bet jie ne vieninteliai susiduria su sunkumais. Atėjo laikas, kai reikia imtis naujų strategijų, kurios leistų priimti smūgį su minimaliomis pasekmėmis, o galbūt iš to ir išlošti. Protestuoti prieš kylančias degalų kainas galima, bet nuo to jos nesumažės.
- O akcizo sumažinimas?
- Akcizas - lazda su dviem galais. Mūsų skaičiavimais, jeigu perpus sumažintume akcizą, degalai atpigtų apie 50 ct/l. Bet biudžetas prarastų per 1 mlrd. litų. Ar mums nereikia to milijardo?
- Ar Vyriausybė pajėgi per liepą pateikti ekonomikos stabilizacijos planą?
- Mūsų pozicija tokia: krizės nėra. Ekonomika auga labai sparčiai. Taip, atėjome į lėtėjimo kelią, kuris susijęs su tam tikromis rizikomis. Tai, kad mes sakome, kad krizės nėra, nereiškia, kad mes tų rizikų nematome. Mūsų ekonomikos „nusileidimas“ yra jos augimo tempų lėtėjimas, o ne jos pačios mažėjimas. Tik itin aukšti augimo tempai truputį sulėtėjo. Priemonių mes turim. Bet nėra ko stabilizuoti - Lietuvos ekonomika veikia stabiliai. Infliacija paūmėjusi, bet mūsų valstybėje ji nesukelia realios grėsmės. Tokie ultimatumai, kurie dabar pateikiami, yra politikavimas. Vis dėlto galiu užtikrinti, kad informacija, kurios reikalauja visuomeninės organizacijos, bus joms pateikta.
„Minimumas“ augs nuo sausio
- Taigi nemanote, kad protestai duos vaisių?
- Pigios darbo jėgos pranašumą mes jau praradome. Darbo jėga ir toliau brangs. Jeigu eisime į gatves protestuoti prieš tai, kas yra neišvengiama, galbūt kas nors gaus politinių dividendų ir taip išeis į valdžią. Tik ką jis, atėjęs į valdžią, darys?
- Minėjote darbo jėgos brangimą. Ar paklusite reikalavimams minimalią algą pakelti dar šiais metais?
- „Minimumo“ augimas - lygiai taip pat neišvengiamas. Bet minimali alga yra dvilypė. Viena vertus, yra socialinis aspektas: būtina užtikrinti mažiausiais pajamas gaunančių šeimų gerovę. Bet antras aspektas yra ekonominis: ji turi žmogui siųsti signalą - „tu, žmogau, kelk savo kvalifikaciją, dirbk daugiau ir uždirbk daugiau“. Tikėtis, kad už minimalią algą žmonės kada nors galės gyventi puikiai, neverta. Ir to neturi būti. Tiesą pasakius, abejočiau, ar šiemet „minimumo“ didinimas būtų įmanomas. Bet nuo sausio 1 d. tam tikras padidėjimas, manau, bus.
Du stabdžiai viename
- Siūlote atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos būsto kreditams, taip pat naują lengvatą būstui renovuoti. Kaip reaguojate į šios reformos kritiką?
- Šie sprendimai sugalvoti ne vieno ministro su dviem patarėjais (juokiasi). Dirbome su bankų analitikais, reitingų agentūromis ir t.t. Tai net dvi antiinfliacinės priemonės vienu metu. Visų pirma, naikinama lengvata jau nebeskatins kreditavimo. Kita vertus, nauja lengvata turėtų skatinti energijos taupymą ir mažins energetinių produktų svorį vartotojo krepšelyje.
- Ar nebijote, kad paskutiniais lengvatos gyvavimo mėnesiais žmonės puls imti būsto kreditus?
- Tai įmanoma. Bet rinka nėra tokia paslanki, kad visi subėgtų vienu metu. Netgi leisčiau sau tokią eretišką mintį, kad dabar, kai pastebimas toks sąstingis, tai galbūt būtų ir neblogai (šypsosi).
- Kokias dar infliacijos valdymo priemones ketinate pateikti?
- Priemonės, apie kurias dabar šnekėjome, yra labai svarbios. Bet yra ir... vieša kainų kontrolė - vadinkime taip. Dabar Žemės ūkio ministerija ėmėsi analizuoti kainas rinkoje, jas išskaidyti į gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko dalis. Viešumas kainų klausimu - vienas iš sąžiningą konkurenciją skatinančių faktorių. Be to, reikia gerai padirbėti ties prekybininkų gero elgesio kodeksu.
- Tačiau didžiausias rinkos dalyvis - „Maxima LT“ - kodekso atsisakė.
- Reikia grįžti atgal ir galbūt iš naujo tą kodeksą parašyti.
- Ką manote apie siūlymus valstybei riboti prekybininkų antkainius?
- Į kainodarą mes tikrai nesikišime. Manau, nenorime grįžti į tuos laikus, kai visas kainas nustatė vienas komitetas, ar persikelti už vienos kaimynės valstybės sienos. Yra įrodyta, kad kišimasis į kainodarą momentaliai duoda priešingą rezultatą, nei siekta. Pirmas tokių sprendimų vaisius - deficitas ir juodoji rinka.
2009 m. biudžete deficito nebus?
- Prognozuojama, kad šių metų biudžetas jau netrukus susidurs su rimtais sunkumais, ir milijardinis deficitas būtų labai geras rodiklis.
- Kaip čia šmaikščiau atsakius (juokiasi). Šiai dienai mes biudžetą vykdome. Kas bus rytoj ar poryt, žinoma, nesiryžtu planuoti. Viena iš labai reikšmingų rizikų - mums patiems pridaryti kvailysčių. Kartais aš pralaimiu, pvz., kai buvo įvesta PVM lengvata daržovėms. Žalingų sprendimų priėmimo rizika iki šiol išlieka. Galbūt sunkiausiai įgyvendinama antiinfliacinė priemonė - nedaryti kvailysčių.
- Dabar planuojate 2009 m. biudžetą. Ar jis, kaip ir 2008 m. biudžetas, bus deficitinis?
- Itin sudėtinga įtikinti žmones, kurie dirba viešajame sektoriuje, kad milžiniško lėšų prieaugio, kurį turėjome ankstesniais metais, 2009 m. nebus. Ūkis lėtės, ir tai natūraliai apribos apetitą. Fiskalinės drausmės įstatymą, sukandę dantis, bet vykdome. Kol kas mūsų skaičiai rodo, kad sugebėsime suformuoti šitą biudžetą. Mums reikėtų stengtis šitą padaryti (išvengti deficito - aut. past.). Biudžeto formavimas bus sudėtingas, bet 2009 m. biudžetą suformuoti turime dabar. Ir turime realiais litais sumažinti išlaidas.
Šarūnas Černiauskas
