• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bene labiausiai nuo krizės nukentėjęs Panevėžio regionas tiesiasi, tačiau kol kas išnaudojamos dar ne visos galimybės.

2008 metais prasidėjus krizei Panevėžio regionas, kaip ir visa Lietuva, bandė susidoroti su naujais iššūkiais – kuo efektyviau susitvarkyti su sunkmečio pasekmėmis. Verslininkai su šia užduotimi gana gerai susitvarkė.

Smogė skaudžiai

Panevėžio regioną krizė paveikė stipriai.

Iki pat jos vietos nedarbo rodikliai daugiau mažiau atitiko šalies vidurkį. Pavyzdžiui, 2008 metais regione nedarbas siekė 5,6 procento (5,8 procento visoje šalyje). 2010 metais nedarbas apskrityje išaugo iki 23 procentų ir buvo didžiausias šalyje. Pernai apskritis pradėjo atsigauti, tačiau nedarbo rodikliai išlieka vieni didžiausių respublikoje.

„Swedbank“ banko atlikta Panevėžio regiono ekonominės plėtros potencialo ir perspektyvų analizė rodo, kad per ekonominį nuosmukį labiausiai nukentėjo statybų, transporto, medienos įmonės ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Itin sudėtinga situacija susiklostė transporto priemones gabenančiose įmonėse ir statybinių medžiagų pardavėjams. Pasak „Swedbank“ banko Panevėžio verslo bankininkystės centro direktoriaus Giedriaus Vilimo, vis dėlto 2011–2012 metais išaugęs vartojimas Vakarų Europoje ir suintensyvėjęs skverbimasis į šias rinkas skatino spartesnį kai kurių verslo krypčių atsigavimą – medienos pramonėje ir transporto sektoriuje dirbančios ir į eksportą orientuotos įmonės stiprino savo pozicijas.

G. Vilimo teigimu, verslininkai krizės metu ėmėsi įvairių būdų, kaip susitvarkyti su jos padariniais. Ieškojo naujų rinkų, mažino išlaidas, išgrynino pelningiausius produktus ir paslaugas, sutelkė komandą. Greičiausiai atsigavo eksportuojančios įmonės, sunkiausiai – į vietos rinkas orientuotos įmonės. Krizės laikotarpiu stabiliai dirbo pakuotės gamintojai, žemės ūkio sektorius.

Pastebima, kad pasikeitė ir banko elgsena. Verslo indėlių portfelis banke augo, o paskolų mažėjo. Tai reiškia, kad verslas tapo atsargesnis. Be to, pasak G. Vilimo, investuojama daugiau naudojant savas, o ne skolintas lėšas.

Atsigauna ir auga

Bendrą Panevėžio regiono atsigavimą skatino čia įsikūrusios užsienio investuotojų gamyklos. Tai išskirtinis regionas – norvegai yra įkūrę 14 gamybos įmonių ir du pramonės parkus. Taip pat Aukštaitijos sostinėje vyrauja Danijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir nedidelė dalis Švedijos kapitalo bendrovių.

Pasak G. Vilimo, bendrą regiono ekonomikos augimą labiausiai skatina baldų, tekstilės, maisto pramonė. Svarbus yra ir žemės ūkio sektorius, nes Panevėžio apskrityje žemė derlinga, čia kuriasi stambūs ūkiai. Direktoriaus teigimu, transporto ir logistikos, metalo ir medienos apdirbimo sritys turi nemažų plėtros galimybių. Tiesa, kol kas šios įmonės nėra tarp sparčiausiai augančiųjų, nes jų savininkai laikosi nuosaikaus augimo strategijos.

Bene labiausiai nuo krizės nukentėjęs Panevėžio regionas tiesiasi, tačiau kol kas išnaudojamos dar ne visos galimybės.

2008 metais prasidėjus krizei Panevėžio regionas, kaip ir visa Lietuva, bandė susidoroti su naujais iššūkiais – kuo efektyviau susitvarkyti su sunkmečio pasekmėmis. Verslininkai su šia užduotimi gana gerai susitvarkė.

Smogė skaudžiai

Panevėžio regioną krizė paveikė stipriai.

Iki pat jos vietos nedarbo rodikliai daugiau mažiau atitiko šalies vidurkį. Pavyzdžiui, 2008 metais regione nedarbas siekė 5,6 procento (5,8 procento visoje šalyje). 2010 metais nedarbas apskrityje išaugo iki 23 procentų ir buvo didžiausias šalyje. Pernai apskritis pradėjo atsigauti, tačiau nedarbo rodikliai išlieka vieni didžiausių respublikoje.

„Swedbank“ banko atlikta Panevėžio regiono ekonominės plėtros potencialo ir perspektyvų analizė rodo, kad per ekonominį nuosmukį labiausiai nukentėjo statybų, transporto, medienos įmonės ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Itin sudėtinga situacija susiklostė transporto priemones gabenančiose įmonėse ir statybinių medžiagų pardavėjams. Pasak „Swedbank“ banko Panevėžio verslo bankininkystės centro direktoriaus Giedriaus Vilimo, vis dėlto 2011–2012 metais išaugęs vartojimas Vakarų Europoje ir suintensyvėjęs skverbimasis į šias rinkas skatino spartesnį kai kurių verslo krypčių atsigavimą – medienos pramonėje ir transporto sektoriuje dirbančios ir į eksportą orientuotos įmonės stiprino savo pozicijas.

G. Vilimo teigimu, verslininkai krizės metu ėmėsi įvairių būdų, kaip susitvarkyti su jos padariniais. Ieškojo naujų rinkų, mažino išlaidas, išgrynino pelningiausius produktus ir paslaugas, sutelkė komandą. Greičiausiai atsigavo eksportuojančios įmonės, sunkiausiai – į vietos rinkas orientuotos įmonės. Krizės laikotarpiu stabiliai dirbo pakuotės gamintojai, žemės ūkio sektorius.

Pastebima, kad pasikeitė ir banko elgsena. Verslo indėlių portfelis banke augo, o paskolų mažėjo. Tai reiškia, kad verslas tapo atsargesnis. Be to, pasak G. Vilimo, investuojama daugiau naudojant savas, o ne skolintas lėšas.

Atsigauna ir auga

Bendrą Panevėžio regiono atsigavimą skatino čia įsikūrusios užsienio investuotojų gamyklos. Tai išskirtinis regionas – norvegai yra įkūrę 14 gamybos įmonių ir du pramonės parkus. Taip pat Aukštaitijos sostinėje vyrauja Danijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos ir nedidelė dalis Švedijos kapitalo bendrovių.

Pasak G. Vilimo, bendrą regiono ekonomikos augimą labiausiai skatina baldų, tekstilės, maisto pramonė. Svarbus yra ir žemės ūkio sektorius, nes Panevėžio apskrityje žemė derlinga, čia kuriasi stambūs ūkiai. Direktoriaus teigimu, transporto ir logistikos, metalo ir medienos apdirbimo sritys turi nemažų plėtros galimybių. Tiesa, kol kas šios įmonės nėra tarp sparčiausiai augančiųjų, nes jų savininkai laikosi nuosaikaus augimo strategijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Regiono ekonominė padėtis gerėja ir dėl ES paramos. Vyraujančios ES paramos panaudojimo sritys (viešųjų projektų) yra gatvių tvarkymas, ūkinės veiklos diversifikacija, daugiabučių atnaujinimas, viešųjų erdvių tvarkymas, infrastruktūros projektai. Šiuo metu pasirašyta sutarčių už 161 mln. litų ES paramai gauti. Iki 2015 metų planuojama panaudoti apie 200 mln. litų ES lėšų.

Miestas patrauklus ir dėl tarptautinės automagistralės „Via Baltica“. Joje esantis didžiausias sunkiojo transporto intensyvumas šalyje pritraukia investicijų. Pasak G. Vilimo, vieta patogi logistikai, tad tikimasi, kad šalia šio kelio turėtų atsirasti daugiau logistikos įmonių.

Vis svarbesnį vaidmenį regione vaidina ir Panevėžio laisvoji ekonominė zona. Su ja siejami dideli investiciniai projektai. Šiuo metu gautos keturios paraiškos, tačiau tikimasi, kad kreipsis iki dešimties įmonių, kurios sukurtų apie 400 tiesioginių naujų ir 600 papildomų darbo vietų. G. Vilimo teigimu, Panevėžio regionas išlieka gamybos zona, nes prekyba ir paslaugų teikimas čia nėra tokie intensyvūs. Dėl šios priežasties ateitis siejama su jau esamų ir būsimų gamybos įmonių kūrimu ir plėtra. Manoma, kad jų varomąja jėga turėtų išlikti eksportas į Rytus ir Vakarus.

G. Vilimo manymu, regiono perspektyva teigiama. Visos šalies rodikliai irgi gana geri. „Turiu pakankamai vilties ir tikėjimo, kad regione verslas augs“, – sako jis.

D. Savickienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų