Regiono ekonominė padėtis gerėja ir dėl ES paramos. Vyraujančios ES paramos panaudojimo sritys (viešųjų projektų) yra gatvių tvarkymas, ūkinės veiklos diversifikacija, daugiabučių atnaujinimas, viešųjų erdvių tvarkymas, infrastruktūros projektai. Šiuo metu pasirašyta sutarčių už 161 mln. litų ES paramai gauti. Iki 2015 metų planuojama panaudoti apie 200 mln. litų ES lėšų.
Miestas patrauklus ir dėl tarptautinės automagistralės „Via Baltica“. Joje esantis didžiausias sunkiojo transporto intensyvumas šalyje pritraukia investicijų. Pasak G. Vilimo, vieta patogi logistikai, tad tikimasi, kad šalia šio kelio turėtų atsirasti daugiau logistikos įmonių.
Vis svarbesnį vaidmenį regione vaidina ir Panevėžio laisvoji ekonominė zona. Su ja siejami dideli investiciniai projektai. Šiuo metu gautos keturios paraiškos, tačiau tikimasi, kad kreipsis iki dešimties įmonių, kurios sukurtų apie 400 tiesioginių naujų ir 600 papildomų darbo vietų. G. Vilimo teigimu, Panevėžio regionas išlieka gamybos zona, nes prekyba ir paslaugų teikimas čia nėra tokie intensyvūs. Dėl šios priežasties ateitis siejama su jau esamų ir būsimų gamybos įmonių kūrimu ir plėtra. Manoma, kad jų varomąja jėga turėtų išlikti eksportas į Rytus ir Vakarus.
G. Vilimo manymu, regiono perspektyva teigiama. Visos šalies rodikliai irgi gana geri. „Turiu pakankamai vilties ir tikėjimo, kad regione verslas augs“, – sako jis.
D. Savickienė