Lietuvos verslui vis garsiau kalbant apie valdžios bejėgiškumą ir nenorą pažaboti bankus, ekonomistai atskleidžia kortas: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai ir jiems pataikaujanti valdžia. Mat žmones varydami į gatvę paskolų piršėjai net sunkmečiu sugebėjo susižerti milijardinį pelną. Tačiau dabar jie vaidina esantys didžiausios aukos.
Dalijo narkotikus
Lietuvos smulkieji verslininkai jau parengė reikalavimą Seimui bei Vyriausybei dėl nepriklausomo Lietuvą ištikusios krizės priežasčių tyrimo. Bet susirinkę ekonomistai jau pateikė analizes, atskleidė, kad į duobę Lietuvą įstūmė skandinavų bankai bei jų nekontroliavusi valdžia.
Ekonomistas Vladimiras Trukšinas priminė, kad ketverius metus iki krizės bankai bruko paskolas. Dėl to 2,5 karto išaugo įmonių, skolingų bankui, skaičius, žmonių skolininkų padaugėjo beveik 5 kartus (iki 764 tūkst.). Tad 55 proc. darbingų asmenų tapo bankų įkaitais.
Anot jo, geriausiai milžinišką bankų pelną iliustruojantis rodiklis - pačių bankų sugalvotas VILIBOR. Jis neva parodo, su kokiomis palūkanomis bankai pasirengę vieni kitiems skolinti litus, nors realiai jie to nedaro. Tačiau ši reikšmė buvo didesnė už indėlių bei gerokai mažesnė už paskolų palūkanas. Ši pačių nusistatyta marža leido bankams susižerti neįsivaizduojamus pinigus.
Peilis į nugarą
V.Trukšino teigimu, dėl prieš pat krizę 50 procentų padidintų palūkanų litais žmonės nepagrįstai bankams permokėjo per 1 mlrd. litų. 2008 m. palūkanos jau esantiems ir būsimiems kreditams verslui bei žmonėms padidintos trečdaliu. Tuomet ir prasidėjo masiniai bankrotai bei nedarbo augimas.
“Bet valdžia pateko į priklausomybę nuo bankų ir dabar tik gali tyliai išklausyti bankų pretenzijas dėl Lietuvoje bandomo įvesti analogiško teisinio reguliavimo, koks yra motininių bankų valstybėse", - sakė jis.
V.Trukšinas atskleidė, jog per 70 proc. paskolų suteikta eurais, taip pat 70 proc. indėlių bankuose guli litais. Tad gauta paskola eurais naudoti keičiama į litus, uždirbti litai keičiami į eurus paskolai grąžinti. Iš šių machinacijų per pusmetį bankai vien šiemet gavo 104 mln. litų pelno.
Tylėjo nusikalstamai
Ekonomistas Stasys Jakeliūnas pateikė dar įspūdingesnius faktus - per 22 krizės mėnesius iš Lietuvos į motininius bankus Skandinavijos šalyse iškeliavo per 10-12 mlrd. litų, o bendra paskolų suma sumažėjo 20 proc. Tad natūralu, jog verslas Lietuvoje nustotas kredituoti. Jis šį procesą pavadino skandinaviškos “družbos" efektu.
“Dar 2007-aisiais bankų paskolų portfelis augo 5 mlrd. litų per ketvirtį. Dabar per ketvirtį jis sumažėja po 1 mlrd. Tad kiek bankai nešnekėtų, kad jie skolina, tai netiesa. Įmonės stoja, tai lemia nedarbą, biudžeto pajamų sumažėjimą. Lietuvos bankas, kaip priežiūros institucija, taip pat prisidėjo prie krizės. Klaidos padarytos - paskolų ir įkeisto turto vertės rodiklis nenustatytas, minimalių pajamų rodiklį taip pat nustatinėjo tik komerciniai bankai. Tad kam Lietuvos bankas reikalingas? Užsienio rezervus valdyti gali bet kuri maklerių įmonė. O jei bankas mato, kad priemonių nepakanka, gali kreiptis į Seimą dėl didesnių galių suteikimo", - tvirtino jis.
Kalčiausi - žmonės
Bankų asociacijos pirmininkas Stasys Kropas neigė visus kaltinimus. Anot jo, visi bankų modeliai skaičiuojant palūkanas yra puikūs, nes niekas nepasiūlė geresnio. O nebeišsimokantys paskolų žmonės patys kalti.
“Pavyzdžiui, yra šeimų, kurios turi ir 16 paskolų. O dėl tarpbankinių palūkanų - paskolos žmonėms išduodamos ilgam laikui, o VILIBORAS - trumpalaikis. Todėl tai negali būti lyginama. O gal yra kas nors, kas gali kitą pasiūlyti rodiklį, kuriuo visi naudotųsi?" - bankų galią demonstravo S.Kropas.
Sunkmečiui ruošėsi užsimerkdami
Viktoras USPASKICHAS - europarlamentaras:
Esu įsitikinęs, kad krizę lėmė valdžios nenutuokimas apie verslo reikalus, rinkos dėsnius. Ji nesugebėjo sureaguoti, užtikrinti sąlygų verslui, kuris kūrė kaupiamąją bendrojo vidaus produkto dalį, kuris konkuruoja vidaus rinkoje. Ji padarė didžiulę klaidą legalizuodama juodąją rinką.
O bankas daro “biznį", kuria savo produktą. Kai yra rinka - jis tą produktą ir pardavinėja, dalija kreditus į kairę ir dešinę. Kontrolės nebuvo, pinigai buvo dalijami ne perdirbimui, pramonei, ne gamybai, o spekuliacijai nekilnojamuoju turtu. Vyriausybė nesugebėjo įvertinti burbulo, nesugebėjo normaliai apmokestinti pirkimo ir pardavimo, kaip buvo Europoje. Jei tai būtų įgyvendinta, nebūtų kilęs toks didelis burbulas. Jau 2007-ųjų pabaigoje buvo aišku, kad krizė kils. Mano pranešimas buvo išplatintas 2007-ųjų lapkritį, kad bus ekonomikos nuosmukis, iš kurio kapstysimės 10-15 metų. Į tai jie nusispjovė. Bet dabar gali būti, kad ir po 15 metų neišbrisime, jei ir toliau nebus priimama reikiamų sprendimų.
Ignas JAČAUSKAS
