idomus destytojo straipsnis ir labai aktualus siu dienu zmogui! neverta pasinerti i pesimizmo liuna, kitiems yra dar blogiau:)

"va drauguzi , tavo posto paskutinis sakinys puikiai iliustruoja " ale " komentara kurio revoliucingumas tiesiog fontanuoja auksciau , nei sviecia rubinines kremliaus zhvaigzhdes D bet atydziai panagrinejus tai joks revoliucingumas o sotaus miescionio pliurpalai panashus i profsajungos funkcionieriaus dejones priesh uzdarant gamykla kurioje jis neva sunkiai dirbo . o straipsnis ish esmes shopenhauerishkai filosofiskas , kviechiantis i reishkinius pasizhiureti be aistru be prisirishimo be panikos tai yra dalykishkai . panashiai apie neishvengiama mushi kalba seni frontininkai..."

- Nesupratai, yammam. Nekviečiu revoliucijos kelti. Mano akcentas, kad nereikia orientuotis į absurdišką amerikietišką gyvenimo būdą, kurį įdealizuoja autorius, net susitaikymą su nuolatos ten besikartojančiomis nelaimėmis pateikdamas už išmintį. Jie ten susitaikė su savo beteisiškumu akistatoje su stambiuoju kapitalu. Jie jau nebeieško bendro sprendimo, kiekvienas paliktas pasirūpinti savimi, neva, kiekvieno skesstančiojo gelbėjimas, tai jo paties reikalas.

Puikus ir labai savalaikis straipsnis. Gyvenimo gerovei kritus (kai kam - katastrofiškai) labai sunku neprarast pusiausvyros. Ko visiems labai linkiu.

va drauguzi , tavo posto paskutinis sakinys puikiai iliustruoja " ale " komentara kurio revoliucingumas tiesiog fontanuoja auksciau , nei sviecia rubinines kremliaus zhvaigzhdes D bet atydziai panagrinejus tai joks revoliucingumas o sotaus miescionio pliurpalai panashus i profsajungos funkcionieriaus dejones priesh uzdarant gamykla kurioje jis neva sunkiai dirbo . o straipsnis ish esmes shopenhauerishkai filosofiskas , kviechiantis i reishkinius pasizhiureti be aistru be prisirishimo be panikos tai yra dalykishkai . panashiai apie neishvengiama mushi kalba seni frontininkai arba patyre futbolo chuliganai . vieni ir kiti puikiai supranta neishvengiamuma zhino ko reikia saugotis , o kam galima ir uzhpakali paspardyt - nustoja blashkytis , todel beveik neklysta , o maziau patyre arba savo aistru nesuvaldantys panikieriai ikisha galva i smeli tiek giliai , kad uzhdusta pirmieji . ....... ka padarysi protingas mato perspektyva - kvailys trumpalaike nauda , bet krizes tuom ir geros , kad skatina truputi pasitemt ir ikrechia kvailiui patirties :) nu o del mashinines matricos , kurioje zhmogus yra tik mashinos priedelis labai nesikrimsk , po kokio dvideshimt penkto krizinio ciklo totaliai pasikeitus zhmoniu samoningumui vaikaiciai ish musu juoksis vaiksciodami po " nereikalingo chlamo" muzieju :)

daug imantriu zodziu , bet pastebejimai teisingi - ne tokia baisi uosve kaip jos liezuvis .

"Tikiu, kad namus praradęs amerikietis iš Las Vegaso nepraras proto. Jie tiesiog priklauso senoms turto kultūroms, kur gyvenimas su dideliais pinigais ir visiškai be jų yra sena patirtis. Matė jie ir nusivylusių viskuo verslininkų savižudybių, matė ir kilnių bandymų keltis iš pelenų, pradėti verslą iš naujo. Visko yra buvę, visko yra nutikę, bet dangus nesugriuvo. "

- Jei jau tokie kraują stingdantys faktai apie amerikoniškas nelaimes yra pateikiami kaip paguoda mums, kaip sektinas pavyzdys lietuviams - reiškia visas amerikoniškas rojus yra tik plasmasinis, kartoninis muliažas, kokiu galėtų džiaugtis nebent Lietuvos šiukšlynų bomžai.

"Nė velnio neišmanau apie verslą ir nesugebėčiau nė jo daryti, nė dorai jį suprasti. Tačiau įspūdį padarė tam tikras mano pokalbininko išminties ramumas. Emocinis santykis su neaiškiu pasauliu, su daugeliu nenumatomų dalykų yra ne tik mokslo, bet ir pasaulėžiūros dalykas."

- Nepatogu konstatuoti akivaizdžių faktų, bet Egidijau, nė velnio neišmanai ir apie pasaulėžiūrą, jei ją aukštini, kada ji eina sau, o mokslas sau. Sutikai mat gi ir išminčių, kuris su pilna ramybe išmeta į gatvę žmones, kad išsaugotų turtus, kuriuos jie jam sukrovė. Jų skausmas nei tam "išminčiui", nei tamstai - gyvenimo gegadina...
Ir veltui propaguojate amerikonišką absurdą, pateikdami tai už etaloną, sveiko proto ir sąžinės dar nepraradusiems. Viskas ten netikra, kaip netikri ir jų doleriai, spausdinami be saiko, kad užteržtų pasaulį, superkant protus ir techonologijas, finansuojant: rožinius valstybių perversmus, raketų pagalba "etaloninės demokratijos" eksportą, masių mulkinimo industriją - taip padarant visą pasaulį priklausomą nuo sąžinę paminusių šulerių, uzurpavusių didžiausios valstybės valdymą.
Juk ne už ačių tokios paslaugos, Egidijau?

Na ir kas šiuo rašiniu pasakyta? Ogi - nieko! Iš tuščio pilstoma į kiaurą.

Žmogus rašo, kad nereikia panikuoti. Ir nuolat dejuoti. Prie ko čia visokios teorijos??? Atėjo ta krizė ir praeis. Kaip ir viskas gyvenime, beje.

Tam tikru aspektu ziurint, kiekviena krize yra teigiamas dalykas - tai apsivalymas nuo siuksliu, nereikalingu dalyku ir iliuziju. Tik klausymas - kiek gili turi buti ekonomine krize, kad zmones antra karta nedarytu tu paciu klaidu? Ir dabar vis girdisi kliedesiai - "galvokime pozityviai, nepasiduokime niurioms mintims, ir gaminkime toliau. Gaminkime ir vartokime. Taip mes iveiksime krize".
Kam reikalinga tokia gamyba, kuri, is esmes, niekada net nebuvo ir niekada nebus reikalinga? Kam gaminti tukstancius tonu deshru, bulviu trashkuciu, guminuku, coca - colu ir kito shlamshto? Taip, siose srityse idarbinta tukstanciai zmoniu, taciau, kam ta produkcija is tikruju reikalinga? Nuo siu, atsiprasant, "maisto produktu', zmones serga, tunka, mirsta. Daugiau pinigu isleidziame medicinai, vaistams. Siuvama daugiau placiu drabuziu storuliams. Gaminama daugiau automobiliu - nes vaikscioti mums per sunku. Nebeturime pilnavercio sekso - mazeja tauta. Daugiau laiko praleidziame prie televizoriaus - mums kuriamos muilo operos, pigus realybes sou ir kitoks slamstas. Blogo maisto gamyba ir vartojimas sukuria simtus problemu, kurios aplink save sukuria dar daugiau aptarnaujanciu sriciu. Taip papuolame i uzburta rata. Atitinkamai, zlungant vienai is grandies daliu, juntame diskomforta, pradedame sukauti apie "pasaulio pabaiga" ir t.t.
Blogus pamatus isliesi - visas namas iseis kreivas, kazkada ir sugrius. Dabar sis namas griuna - turime galimybe islieti naujus, tvirtus ir tiesius pamatus savo gyvenimui, savo ateiciai. Reikia labai pagalvoti, nuo ko pradeti "kova su krize". Ar mes norime grazinti praeiti, buti ligotais islepintais miescionimis, ar norime isaugti i sveika, ramia ir dvasiskai turtinga tauta? Rinkimes.

Lifosa žymiai sumažino gamybą, gruodžio mėnesį uždarys Achemą. Jau nekalbant apie dabar uždarinėjamas įmones. Ar dar trūksta įrodymų apie krizę?