Gausioje Airijos lietuvių bendruomenėje dėl ekonominės krizės šiuo metu tvyro slogios nuotaikos. Ypač skaudžiai nuosmukį pajuto nekilnojamojo turto sektoriuje dirbę lietuviai, kurių didelė dalis prarado darbus, sako Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius Arūnas Teišerskis, rašo „Respublika“.
Airijoje situacija itin sudėtinga tapo dėl to, kad pasaulinė finansų krizė sutapo su jau anksčiau prognozuotu nekilnojamojo turto rinkos „burbulo sprogimu“. Skaičiuojama, kad per metus naujai pastatomų būstų sumažėjo nuo 90 tūkst. iki 25 tūkst. Šiemet pirmą kartą per ketvirtį amžiaus šalyje fiksuojamas ne ekonomikos augimas, o recesija.
„Nuotaikos dabar gana pesimistinės ir slogios. Nors seniai buvo žinoma, kad nekilnojamojo turto rinkoje dirba per daug darbuotojų, krizė vis dėlto įvyko gana greitai ir ji buvo skaudi“, - sakė A.Teišerskis.
Įvairiais duomenimis, šiuo metu Airijoje gali būti apie 70 tūkst. lietuvių - tiek yra užregistruota socialinio draudimo pažymėjimų Lietuvos piliečiams.
A.Teišerskio teigimu, dalis iš jų dėl krizės svarsto galimybę išvykti iš šalies, bet apie masinį grįžimą į Lietuvą nekalbama, nes ir tėvynėje krizės pasekmės jaučiamos gana skaudžiai, o emigrantai nemato, kad valdžia būtų ėmusis kokių nors antikrizinių veiksmų.
Anot A.Teišerskio, kiek pablogėjo ir gamybos sektoriuje dirbančių imigrantų padėtis, tačiau tokių masinių atleidimų kaip statybose čia nėra.
„Ekonomikai lėtėjant, lėtėja ir gamyba. Paslaugų sektoriuje darbų dar yra. Iš statybų dažnai persikvalifikuojama į paslaugų sektorių, pavyzdžiui, sandėliavimą. Be to, Airijoje iki šiol dar trūksta krovininių automobilių vairuotojų“, - sakė A.Teišerskis.
Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktoriaus teigimu, šiuo metu nemažai darbą praradusių lietuvių naudojasi teise į socialinę pašalpą, kuri suteikiama Airijoje išdirbus daugiau nei metus.
