Padidinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) vis populiaresni tampa nusikaltimai maisto prekių rinkoje. Nelegaliai į Lietuvą įvežami neaiškios kilmės produktai parduodami itin pigiai - gamintojai netenka pirkėjų. Didinant PVM mažėja ir vartojimas. Ar mūsų valdžia bando gelbėti valstybę garsiuoju Miunhauzeno būdu - traukdama save už pakarpos, bet vis grimzdama gilyn?
Neapgalvotas sprendimas iki 19 proc. padidinti maisto produktams taikomą PVM, o nuo rugsėjo 1-osios - jau iki 21 proc., stumia Lietuvą į dar didesnę nusikalstamumo ir sunkmečio duobę. Taip visiškai neabejodamas LŽ teigė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) prezidentas, buvęs Seimo narys Gintautas Kniukšta. Tai patvirtino ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Per šiuos metus padaugėjo nusikaltimų, kurių anksčiau beveik nepasitaikydavo maisto produktų rinkoje.
Anksčiau nelegaliai buvo vežama daugiausia mediena, metalo laužas, naftos produktai. Per gerą pusmetį šioje srityje pradėjo pirmauti maisto prekių vežėjai. Toks nelegalus verslas itin pelningas, nes kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse maisto produktams taikomas 5-7 proc. PVM, o kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, šis mokestis apskritai neskaičiuojamas.
Mechanizmas nekinta
Nusikaltimų mechanizmas visiškai toks pat, kaip ir nelegaliai gabenant medieną ar naftos produktus. Klaipėdoje šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl žuvų konservų, neteisėtai vežtų iš Latvijos. Nustatyta, kad klaipėdietis M.L. organizavo ir kontroliavo penkių įmonių, registruotų Vilniuje, Panevėžyje ir uostamiestyje, steigimą. Įtariamasis surado žmonių, kurie už tam tikrą atlygį sutiko būti jokios veiklos nevykdančių bendrovių statytiniais direktoriais ir pasirašinėti M.L. pateiktus "popierius". Šiuose dokumentuose fiksuoti realiai nesudaryti sandėriai. Jie buvo įtraukiami į kito klaipėdiečio A.T. vadovaujamos įmonės apskaitą. Per kratą šio vyro namuose tie dokumentai ir aptikti. Dalį jų įtariamasis net bandė sudeginti, nes tai - A.T. kaltinantys įrodymai baudžiamojoje byloje.
Bylos duomenimis, nuo praėjusių metų sausio iki šių metų balandžio abu bendrininkai turėjo Latvijoje žuvų konservų tiekėjų, kurie išrašydavo dokumentus realiai neveikiančių įmonių vardu. Vėliau tuose dokumentuose buvo fiksuojama, neva konservus nupirko A.T. vadovaujamos bendrovės, tačiau produktai šių įmonių taip ir nepasiekdavo. Yra duomenų, kad jais būdavo prekiaujama ne tik turguose, bet ir didžiuosiuose prekybos centruose. Į buhalterinę apskaitą įtrauktų realiai nesudarytų sandėrių suma - apie 1,7 mln. litų. PVM, kuris taip ir nepateko į valstybės biudžetą, siekia daugiau kaip 257 tūkst. litų.
Pagal panašią schemą veikė ir augalinio aliejaus tiekėjai. Įtariama, kad šiuo atveju sukčiaujant pasisavinta 1,144 mln. litų, o į valstybės biudžetą nesumokėta per 177 tūkst. litų.
Šimtai tūkstančių - už kiaušinius
Vilniečiai Eduardas Krivenka ir Zigmas Zinkevičius taip pat "dirbo" panašiai, tik jų verslo objektas buvo vištų kiaušiniai. Bendrininkai vertėsi komercine veikla neturėdami tam jokio leidimo. Kiaušinius jie pirkdavo Lietuvoje ir Lenkijoje, o parduodavo daugiausia Vilniaus turgavietėse. Nustatyta, kad per metus vilniečiai pardavė ne mažiau kaip 2 mln. šviežių vištų kiaušinių ir iš šios veiklos kiekvienas gavo apie 600 tūkst. litų. Kiaušinių tiekėjams jie pateikdavo turgavietės prekiautojų, turinčių verslo liudijimus, dokumentus. Iš tiesų nei E.Krivenka, nei Z.Zinkevičius nefigūravo jokiuose "popieriuose". Tačiau nustatyta, kad būtent jie supirkdavo, sandėliuodavo ir asmeniškai rūpindavosi kiaušinių pardavimu.
Savo apskaitoje prekiautojai, be abejo, nurodydavo ne didesnę kaip 100 tūkst. litų apyvartą per metus. Priešingu atveju jie būtų tapę PVM mokėtojais. Tačiau byloje yra duomenų, atskleidžiančių, kad daugelio prekiautojų apyvarta buvo gerokai didesnė. Šios bylos tyrimas dar nebaigtas, tad galutinė į valstybės biudžetą nepatekusių pinigų suma neaiški. Bet FNTT pareigūnai neabejoja - nesumokėtos lėšos skaičiuojamos šimtais tūkstančių.
Lietuviai tampa vegetarais?
Vis dėlto pagrindinis ir, matyt, pelningiausias sukčių produktas - mėsa. Šiuo metu statistinis Lietuvos gyventojas per metus suvalgo 77 kilogramus mėsos. Pagal jos suvartojimą esame 19 vietoje tarp ES valstybių. Galime palyginti - statistinis ispanas suvalgo 120 kilogramų mėsos. Lietuviai tiek nedaug jos suvartoja visai ne dėl to, kad nemėgtų. Anaiptol. Mėsos populiarumas buvo gerokai padidėjęs po 2000-ųjų, kai valdžia priėmė sprendimą PVM, taikomą šviežiai mėsai, sumažinti iki 5 procentų. Ji atpigo, žmonės valgė ir džiaugėsi. Lietuviai tapo pusiau vegetarais nuo šių metų pradžios. Tada šviežios mėsos PVM nuo 5 proc., o mėsos gaminių PVM nuo 7 proc. pakilo iki 19 procentų. Tokia palankia proga kaipmat pasinaudojo sukčiai.
Kiaulės "sulietuvėjo"
Šilalės rajone atskleistas sukčiavimo atvejis, kai ten registruota bendrovė, užsiimanti didmenine prekyba skerdiena, į pardavimo dokumentus rašydavo, esą kiauliena yra lietuviška. Taip įforminta mėsa buvo siūloma Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų prekiautojams, turintiems verslo liudijimus. Tuo metu perdirbimo įmonėms, parduodančioms skerdieną kaip žaliavą, bendrovė pateikdavo tikrovę atitinkančius duomenis - kad kiauliena yra lenkiška. Sutikrinus skerdyklos apskaitos žurnalus ir Lenkijoje išrašytus įsigijimo dokumentus nustatyta, jog šiek tiek daugiau nei per metus maždaug 3 tūkst. kiaulių skerdiena parduota kaip lietuviška. Tačiau kiaulės buvo įvežtos iš kitų kraštų, daugiausia - iš Lenkijos.
Kaip teigia FNTT pareigūnai, pasitaikė net tokių atvejų, kai turguje buvo parduodama atvežta buivolų mėsa, o pristatoma kaip lietuviška jautiena.
Kontrolės nėra
Turgaus kontrolieriai turėtų nuolat daryti patikrinimus, bet visko sužiūrėti tiesiog neįmanoma, nes apskaitos sistema dar tik pradėta vykdyti. "Įvestos turgaus kontrolės taisyklės. Prekiautojai privalo pildyti specialius žurnalus ir deklaruoti juose, kiek produkcijos atvežė parduoti ir kiek per dieną pardavė. Tai tik pradžia, bet šis metodas jau ima pasitvirtinti. Pavyzdžiui, Klaipėdos turgavietėse toks būdas turėjo teigiamos įtakos", - LŽ aiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Tačiau jis pripažino, kad kontroliuoti parduodamų produktų kiekį labai sunku. Pasak V.Paulausko, pradėjus taikyti reikalavimą pildyti žurnalus, kilo didžiulis turgaus prekiautojų pasipriešinimas. "Turgus - tarsi atskira valstybė. Matytumėte, kas darosi, kai atvyksta kontrolieriai. Visi prekiautojai akimirksniu iš lūpų į lūpas perduoda žinią apie tikrinimą. Kyla baisus bruzdėjimas, lakstymas, prekės slepiamos", - pasakojo VMVT direktoriaus pavaduotojas. Jo žodžiais, tai tik dar vienas įrodymas, kad dauguma prekiautojų parduoda nelegalius produktus.
"Popieriniai" ribojimai
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas dar kategoriškesnis. Pasak jo, kontrolė tokia menka, kad ją labai lengva apeiti. "Dėl to nukenčia Lietuvos ūkininkai. Jie negali parduoti savo produktų tokia kaina, kokios prašo nelegaliai prekių įsivežantys asmenys, nes tada prekiautų nuostolingai. Pasienio kontrolė labai menka, apie ją neverta net kalbėti", - įsitikinęs J.Talmantas.
Negana to, dabar leidžiama įvežti 300 kilogramų maisto produktų savo reikmėms. Jie visiškai neapmokestinami ir praktiškai netikrinami. "Įsivaizduokite: dviejų žmonių šeima gali įsivežti 600 kilogramų mėsos. Tai ypač patogu pietiniuose rajonuose, kur iki Lenkijos - ranka paduoti. Jei kasdien taip važinėjama, kiek pavyksta įsivežti per mėnesį?" - retoriškai klausė pirmininkas. Užtenka atsigabentą mėsą urmu parduoti keliems verslo liudijimą turintiems turgaus prekiautojams, ir jau galite pirkti niekuo neapmokestintą kiaulieną, kuri dažniausiai išdidžiai pristatoma kaip lietuviška.
V.Paulausko teigimu, nustatyta, kad vienam Lietuvos piliečiui per metus leidžiama įsivežti maisto produktų už 10 tūkst. eurų (34 500 litų), tačiau niekas negali sukontroliuoti, kiek kartų žmogus tuos produktus įsivežė, todėl ta suma tėra "popierinė".
Valgome nežinia ką
Yra dar vienas šios problemos aspektas. Visais įmanomais būdais gabenami maisto produktai dažnai netinkamai ir vežami, ir sandėliuojami. Pasak V.Paulausko, šiemet kartu su muitinės mobiliųjų grupių pareigūnais buvo atlikta 117 įvežamų produktų patikrinimų. Nustatyta 12 pažeidimų, dalis jų - dėl higienos normų nesilaikymo. Tokių produktų nusipirkę žmonės rizikuoja susirgti, nes juose dėl netinkamo vežimo ar laikymo atsiranda kenksmingų bakterijų.
Jau minėti prekiautojai vištų kiaušiniais savo prekes sandėliavo Vilniuje, Arimų gatvėje, esančiuose angaruose, kurie visiškai nepritaikyti maisto produktams. Juose geriausiu atveju galima laikyti metalą, medieną ar panašias prekes.
Tačiau nustatyti tiesioginį ryšį tarp produkto ir žmogaus susirgimo praktiškai neįmanoma. Dažnai asmuo pasako pirkęs prekę turguje - taigi nežinia, iš kur ji gauta, kaip laikyta. Jei ir būna pirkimo dokumentas, tikrintojams jis paprastai neatskleidžia tiesos. Tarkime, dokumente įrašyta, kad tiekėjas urmu pardavė 100 kilogramų mėsos, bet iš tiesų - 300 kilogramų. Kaip tai įrodyti?
Ne visagaliai ir kontrolieriai. Medikas, privalantis patikrinti turguje parduodamą mėsą, pasak J.Talmanto, dirba tik darbo valandomis, o prekiautojai ateina gerokai anksčiau ir išeina daug vėliau. Tad prieš pasirodant tikrintojui, dalis produkcijos, aišku, nepatikrintos, jau būna parduota.
Dangstomasi kalbomis apie sunkmetį
J.Talmantas LŽ užsiminė, kad Briuselyje pradėta kalbėti apie PVM, taikomo maisto produktams, suvienodinimą visose ES šalyse. Jo manymu, tai išspręstų daug problemų. Tačiau G.Kniukšta tokias kalbas vadina utopija. "Sakykime, lieps airiams padidinti PVM nuo nulio iki 7 procentų. O kodėl jie turėtų tai daryti", - LŽ dėstė LMPA prezidentas. Pasak G.Kniukštos, dėl PVM dabar sudaryta darbo grupė. Ji turės pateikti savo siūlymus Vyriausybei. Grupę sudaro atstovai iš suinteresuotų valstybinių įstaigų ir įvairių asociacijų bei sąjungų.
"Valdžios vyrai galiausiai turėtų patys išsiaiškinti, ko nori. Ar jie suinteresuoti padėti plėtotis nacionaliniam verslui, ar toleruos esamą padėtį ir dangstysis kalbomis apie sunkmetį bei būtinybę veržtis diržus", - kalbėjo G.Kniukšta.
Pasak pašnekovų, kol kas Lietuva tik prievarta stumiama į duobę, iš kurios vargu ar pajėgs išsikapstyti. Didinant maisto produktų PVM mažėja vartojimas. Tai tik bandymas ištraukti save iš pelkės tuo garsiuoju būdu, kuriuo naudojosi Miunhauzenas: traukė save už pakarpos, bet vis grimzdo gilyn.
Lina Vyšniauskienė
