Stoties rajone esančioje „Gėlių vaistinėje“ kiekvieną rytą pasirodo viena kukliai apsirengus mergina. Sukrapščiusi paskutinius centus ir nusipirkusi kelis prezervatyvus, ji padėkoja vaistininkui ir nueina. Vaistininko Kęstučio Šimaičio teigimu, vakare ji sugrįš ir nusipirks dar pakelį apsisaugojimo priemonių, tačiau šį kartą iš piniginės išsitrauks 100 arba 200 litų kupiūrą.
„Galiu stebėti jos piniginius srautus ir suprasti, dosnūs klientai buvo šiandien ar nelabai. Mergina tvarkinga, netgi simpatiška, ne kiekvienas galėtų atskirti, kad tai prostitutė“. Iš tiesų, per pastaruosius metus supratimas apie prostituciją labai pasikeitė - ja ėmė verstis vis daugiau „iš pažiūros tvarkingų“ merginų.
Internetas visagalis padės kiekvienam
Internetas mirga nuo skelbimų, siūlančių intymias paslaugas. Didžioji dalis tekstų skamba maždaug vienodai:
„Žavi, liekna panelė susitiktų už paramą. Galiu pasikviesti į svečius...“ (20 m.)
„Jauna mergina kviečia susitikti už nedidelę paramėlę.“ (21 m.)
„Šviesiaplaukė panelė kviečia į svečius turiningai praleisti laisvalaikį.“(21 m.)
Skiltyje, ką mergina veikia šiuo metu, nurodoma, kad studijuoja. Iš tiesų neretai šie žodžiai yra gryna tiesa: Vilnius susiduria su padidėjusiu „plaštakių„ spiečiumi kiekvieną rudenį, kai į sostinę suvažiuoja daug naujų studenčių, neturinčių nuolatinio pajamų šaltinio.
„Tai pats lengviausias pajamų šaltinis, - paaiškino M. Pažusinski. - Jaunų merginų norai dideli, pagundų daugybė, o pinigų nėra.“
Savimi prekiaujančių moterų amžiaus intervalas – 18-40 metų, tačiau populiariausios 20-27 metų „turiningo poilsio“ organizatorės - tai kaip tik atitinka studijuojančių universitetuose žmonių amžių. „Pasitaikydavo merginų ir iš Vilniaus pedagoginio universiteto, ir iš Vilniaus Universiteto. Tai net nepriklauso nuo mokymosi įstaigos lygio“, tikina pareigūnas.
Baudos ne visada atgraso
Paklaustas, kaip policija atseka savo kūnu prekiaujančias merginas, komisaras paaiškino, jog visų pirma, jie žiūri skelbimus internete ir laikraščiuose, skambina, kalbina ir klausia, kokias paslaugas mergina galėtų atlikti. Išgirdę apie įvairiausias uždrausto pobūdžio paslaugas, pareigūnai tariasi dėl susitikimo. Būna atveju, kai atvyksta į vietą ir tuo pačiu įkliūna prostitučių klientai. Baudos tiek „plaštakėms“, tiek jų paslaugų pirkėjams skiriamos vienodos: pirmas įkliuvimas per metus – 300-500 litų, antras – 500-1000 litų. Teismo sprendimu gali būti taikomas suėmimas iki 30 parų. Neretai merginos ramiai susimoka baudą ir tęsia savo veiklą, nes finansiškai nelabai nukenčia.
Per praėjusius metus pareigūnams įkliuvo 236 laisvo elgesio merginos. Pagautų prekiaujant savo kūnu vyrų skaičius gerokai mažesnis – 3-4 į metus. Inspektoriaus teigimu, vyrus pričiupti daug sudėtingiau, jie skelbimuose nurodo, kad ieško meilužės, tačiau, ar meilužė pati turės susimokėti už suteiktas paslaugas, sunku išsiaiškinti telefonu.
Studentės-prostitutės tokiomis nesijaučia
M. Romerio universiteto dėstytoja, kriminologė Brigita Palavinskienė, rašanti disertaciją pavadinimu „Prostitucijos, kaip socialinio reiškinio analizė“, Balsas.lt papasakojo, kad studenčių-prostitučių srauto į Vilnių tendencija šiemet pasikeitė: jei anksčiau pirmieji atvejai buvo užfiksuojami spalio arba lapkričio mėnesį, tai dabar naujų merginų pasitaiko jau nuo pat rugsėjo pradžios.
Priežastis elementari – pragyvenimo lygio sumažėjimas. „Tėveliai gali mažiau paremti arba pinigai sostinėje greičiau baigiasi dėl didesnių kainų, tuomet ir pabando. Pradžioje visos galvoja, kad nieko smerktino tame nėra ir niekas nesužinos, jei skelbsis internetu“, – paaiškina dėstytoja. Merginos dažniausiai tikisi vieną kitą kartą pabandyti, prisidurti pinigų ir susirasti nuolatinį rėmėją, kad gyvenimas pagerėtų.
Anot jos, šiuolaikinė visuomenė susiduria su moralinių normų nuvertėjimu ir materialinės gerovės išaukštinimu. Studenčių prostitucija yra vienas iš šios tendencijos padarinių. „Tokio tipo prostitutės save laiko aukštesnėmis, nes nestovi gatvėje ir ne nuolatos tuo verčiasi. Jei dirbtų su suteneriu arba skelbtųsi spaudoje – tuomet taip. O dabar jos teisinasi ieškančios nuolatinio draugo-rėmėjo ir tiek“, – teigia B. Palavinskienė.
Studentės prostitucija verčiasi ne iš skurdo
Jų motyvus sudaro kompleksas materialių priežasčių, tačiau klaidinga manyti, kad merginos verčiasi prostitucija iš skurdo ir alkio - prabangos dalykų vaikymasis ir noras jaustis nepriklausomai nugali. Kriminologės manymu, seksualizuota ir vis laisvėjanti visuomenė duoda daugiau stimulo: „Elementarus pavyzdys: jei prieš dvidešimt metų rūkanti moteris buvo smerkiama, dabar tai nebešokiruoja“. Moters seksualiniai rėmai atitinkamai darosi neapibrėžiami. Ir tai visai nepriklauso nuo socialinio sluoksnio, kuriam ji priklauso. „Yra daug merginų iš gerų tvarkingų šeimų. Kuo aukštesnė prostitutės kategorija, tuo iš aukštesnės socialinės aplinkos ji yra atėjusi“.
Kai kurioms studentėms sėdėti bibliotekoje ir mokytis, o po keturių metų gauti bakalauro laipsnį ir dirbti už nedidelį atlyginimą, kol bus pasiektas profesionalus darbo lygis ir geras atlyginimas, nėra patrauklu. „Kūno pardavinėjimas nereikalauja jokių protinių sugebėjimų, o pinigai už tai daug greitesni“,– pabrėžia B. Palavinskienė.
Laiku sustabdyti įmanoma
Pagrindinis policijos tikslas - spėti užfiksuoti naujai iškeptą prostitutę pačioje jos veiklos pradžioje, tuomet dažnai tai suveikia kaip prevencinė priemonė. Merginos asmenybė turi daugiausia įtakos jos reakcijai „Mergaitė gauna šoką, nes nesitiki, kad ją užfiksuos bute, bus surašytas protokolas, ją iškvies į policiją ir paskirs baudą. Jei merginą paveiks pirmasis sulaikymas, jei ji teisingai suvoks tokios veiklos galimas pasekmes, gaus tam tikrą moralinę pamoką, tai gal būt ji daugiau nebesivers prostitucija. Bet jei prostitutė nuo pat pradžių pasiruošusi tokioms pasekmėms – ji susimokės baudą ir važiuos toliau“, – komentuoja kriminologė.
Įvairių skonių, rūšių ir kainų „plaštakės“
Pravažiavus vėlai vakare pro stoties rajono Pylimo ir Gėlių gatves, galima pastebėti pavienių stoviniuojančių merginų, kurios šį vakarą tikrai atsidurs kelių vyrų glėbyje. Balsas.lt žurnalistė pasiūlė vienai iš merginų 10 litų už trumpą interviu, o ji pagiežingai atšovė: „Už tiek tik pakelį cigarečių galiu nusipirkti, nešnekėsiu“. Paklausta, kiek norėtų gauti, ji pasakė: „50 litų, ne mažiau - šiais laikais viskas kainuoja“.
„Stotinės“ prostitutės paslaugos kaina ir yra 50 litų. Didžioji stoties merginų dalis – narkomanės. Docentės teigimu, narkomanija yra stimulas: pirma merginos tampa priklausomos nuo narkotikų, o vėliau ima verstis prostitucija. Jei mergina pirma pradeda pardavinėti savo kūną, ankščiau ar vėliau, susidūrusi ir susidraugavusi su savo darbo kolegėmis, pradeda „vartoti“.
„Lietuvos ryto“ skelbimuose galima susirasti prostitutę, dirbančią „po operatoriaus sparneliu“ ir jos paslaugos kainuos 150 litų. Savarankiškai bute besiskelbianti „plaštakė“ pati nusistato kainas. „Čia yra kiekvienos merginos fantazijos reikalas. Yra viena, kuri ima 500 litų ir turi labai daug klientų, nes yra kitokia nei visos – simpatiška, prisižiūrėjusi, tvarkinga ir nedirba su prastais klientais“, - pasakojo B. Palavinskienė.
Vyrai–prostitutai brangesni už moteris
Vyrų seksualinių paslaugų kainos prasideda nuo 250 Lt. Yra dvi rūšys vyrų-prostitutų : tie, kurie teikia paslaugas moterims, ir tie, kurie yra homoseksualios pakraipos. Juos identifikuoti yra daug sudėtingiau.
Kriminologė pasidalijo vieno homoseksualaus vaikino tapimo prostitutu istorija.
„Bendravau su vienu gėjumi, kuris internete ieškojo vyriškos draugijos už atlygį. Tai buvo kultūringas, išsilavinęs vaikinas. Kai šeima sužinojo apie jo seksualią orientaciją, iškart nusisuko nuo jo. Per vieną akimirką jis liko vienas, be psichologinės ir materialinės paramos, o mokytis toliau norėjo ir stengėsi. Vaikinukas siekė ne pavienių santykių, o tikėjosi surasti žmogų, kuris būtų ir jo partneris, ir draugas, ir rėmėjas“.
Valstybės pozicija prostitucijos atžvilgiu – neaiški
Šiuo metu Lietuvoje prioritetinė socialinė tema – smurtas šeimoje. Kriminologė įvardija tai kaip Europos Sąjungos įtaką. Prostitucija yra skaudus ir įstatymų leidėjams nepatogus socialinis reiškinys. Politikai nesiima spręsti, kaip keisti prostitucijos įstatymus, siekiant gerinti bendrą situaciją šalyje. „Traktuoti prostitutes kaip aukas ir bausti klientus, ar legalizuoti prostituciją – Lietuva negreit imsis šių klausimų“, – mano B. Palavinskienė.
