23 procentai Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad dabartinė ekonominė padėtis Lietuvoje yra prasčiausia per visą jų gyvenimą. Panašiai situaciją vertina ir lenkai bei olandai. Rusai ir kinai dažniau nurodė, kad yra matę ir blogesnių laikų, tuo tarpu net 89 proc. JAV ir 78 proc. Pietų Korėjos gyventojų dabartinę ekonominę krizę vertina kaip pačią baisiausią jų gyvenime. Laisvą rinką Lietuvos gyventojai vertina panašiai kaip kinai – po 14 proc. Lietuvos ir Kinijos gyventojų mano, kad laisva rinka veikia gerai ir pati pajėgs iškopti iš ekonominės duobės. JAV laisvąja rinka tiki 51 proc., Kanadoje – 40 proc. gyventojų, mažiausiai jos šalininkų Portugalijoje ir Tailande, atitinkamai 6 ir 8 proc. Net 60 proc. Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad be valdžios įsikišimo laisva rinka veikia prastai. Laisvosios rinkos galimybėmis abejoja toks pat procentas rusų, lenkų bei prancūzų. Mažiausiai valstybės kišimusi į rinką „žavisi“ britai, tik 26 proc. apklaustųjų Didžiojoje Britanijoje tiki valdžios gebėjimais padėti laisvai rinkai.
Kas kaltas dėl krizės?
Lietuva patenka į grupę tų šalių, kurios gyventojai dėl globalių ekonominių problemų nuoširdžiai kaltina savo nacionalinę valdžią – 41 proc. lietuvių, kaip ir bemaž analogiškas procentas airių, rusų, meksikiečių bei Pietų Korėjos gyventojų mano, kad dėl dabartinių ekonominių problemų labiausiai kalta jų šalies valdžia. Tuo tarpu ekonomiškai stiprioje ir įtakingoje Vokietijoje valdžią kaltinančių skaičius procentas siekia vos 5 proc. Lietuviai ir airiai dėl pasaulinės krizės nelinkę kaltinti buvusios JAV administracijos – tik 3 proc. lietuvių ir 4 proc. airių mano, kad dėl to kalta Bušo politika. Labiausiai Jungtines Valstijas linkę kaltinti japonai, kur net 45 proc. apklaustųjų dabartines pasaulines nelaimes sieja su buvusio JAV prezidento vardu. Bankus ir apskritai finansinę industriją dėl krizės labiausiai kaltina vokiečiai (36 proc.), Lietuvoje , kaip ir Airijoje bei Ispanijoje šis skaičius svyruoja apie 20 proc.
Kas sprendžia problemas?
Įvairių pasaulio šalių gyventojai laikosi nuostatos, kad nei nacionalinės vyriausybės, nei centriniai bankai, nei tarptautinės finansinės organizacijos nededa pakankamai pastangų krizei įveikti. Labiausiai savo vyriausybės pastangas vertina olandai ir australai (po 64 proc.). Pietų Korėjoje ir Rusijoje vyriausybės pastangas kaip pakankamas įvertino atitinkamai 43 ir 41 proc. apklaustųjų. Lietuviai iš Europos sąjungos šalių, dalyvavusių šiame tyrime savo vyriausybę vertina prasčiausiai – tik 6 proc. apklaustųjų mano, kad Vyriausybė deda pakankamai pastangų krizei įveikti. Analogiškai savo valdžios pastangas įvertino tailandiečiai, o dar prasčiau japonai, kur šis skaičius siekia vos 2 proc. Europos sąjungos ir Europos centrinio banko veiksmus krizei įveikti palankiausiai vertina taip pat olandai – 52 proc. apklaustųjų įvertino palankiai. Lietuvoje – 16 proc. Pagal šį rodiklį lietuviai kartu su ispanais ir britais priskirtini prie didžiausių Europos niurzglių. Nevertina lietuviai ir tarptautinio valiutos fondo bei pasaulio banko pastangų: 14proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad šios institucijos pakankamai kovoja su krize. Visų šalių atsakymų vidurkis – 21 proc.
Kada atsitiesime?
53 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad krizė tęsis daugiau kaip dvejus metus. Taip pat blogai situaciją vertina airiai, kur 56 proc. apklaustųjų per artimiausius dvejus metus nesitiki ekonomikos pragiedrulių. Greičiau išlipti iš krizės dažniau tikisi JAV, Kanados , Australijos bei Pietų Korėjos gyventojai (daugiau nei 60 proc. tiki krizę pasibaigsiant per dvejus metus). Iš Europos šalių vieninteliai optimistai išlieka olandai (69 proc.).
Asmeninė finansinė – ekonominė situacija
Vertindami asmeninės finansinės situacijos perspektyvas, nepralenkiami optimistai yra amerikiečiai: net 59 proc. JAV gyventojųi tikisi , kad per artimiausią pusmetį jų finansinė situacija pagerės; antroje vietoje Kanada, kur analogišką optimizmą spinduliavo 40 proc. apklaustųjų. Lietuvoje asmeninės finansinės situacijos pagerėjimo per artimiausią pusmetį tiksi tik 8 proc. apklaustųjų. Kartu su Airija (7 proc.) tai pats pesimistiškiausias rezultatas tarp 19 tyrime dalyvavusių valstybių. Lietuvoje, kaip ir Portugalijoje, prarasti darbą labai bijo 21 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Labiausiai baiminasi rusai (53 proc.), mažiausiai - olandai (66 proc. visiškai nesibaimina). 93 proc. portugalų bei 91 proc. Pietų Korėjos gyventojų nurodė, kad jų namų ūkiams jau dabar iškyla įvairių finansinių keblumų. Lietuvoje tokių namų ūkių 54 proc. ir tai vidutiniškas rezultatas tarp tyrime dalyvavusių šalių.
Planuojamas taupymas
Taupydami 64 proc. lietuvių ketina mažiau pinigų skirti drabužiams (panašiai kaip rusai ir britai – po 66 proc.). Labiausiai šioje srityje ketina taupyti Meksikos ir Graikijos gyventojai (po 79 proc.), mažiausiai – olandai (27 proc.). Iš kitų tyrime dalyvavusių šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad mūsų šalies gyventojai linkę ne atsisakyti naujų drabužių, o rinktis pigesnius gaminius ( 34 proc., visų šalių vidurkis – 19 proc.). Mažiau pinigų maistui ketina išleisti 43 proc. Lietuvos namų ūkių. Pagal šį rodiklį Lietuva artimiausia Prancūzijai, kur analogiškas nuostatas išsakė 41 proc. apklaustųjų. Labiausiai maisto išlaidas linkę riboti pietų korėjiečiai (67 proc.), mažiausiai – Nyderlandų gyventojai (10 proc.). Lietuvių taupymo maisto produktams pobūdis yra mišrus - 49 proc. ketina pirkti pigesnius produktus, dar 41 proc. – pirkti pigesnius produktus bei apskritai mažiau maisto. Panašiai elgiasi ir ispanai. Norėdami sušvelninti krizės padarinius, daugiau valandų dirbti labiausiai nusiteikę Tailando gyventojai (73 proc.) . Mažiausiai toks krizės įveikimo būdas “žavi” ir taip daug dirbančius japonus (6 proc.). Lietuvoje taip kovoti su sunkmečiu ketina 24 proc. apklaustųjų (panašiai kaip Kanadoje bei Airijoje). Taupyti sveikatos priežiūros sąskaita ketina 18 proc. Lietuvos gyventojų. Tai geresnis rodiklis nei Azijos šalyse ar Rusijoje (36 -45 proc.), tačiau prastesnis nei daugumoje kitų Europos sąjungos šalių (vidutiniškai 5 -11 proc.) Tyrimą atliko pasaulinis rinkos tyrimų institutų tinklas IRIS. Lietuvoje šio tinklo narė yra UAB “Spinter tyrimai”. Tyrimas vykdytas 2009 metų vasario mėnesį. Reprezentatyvios šalių gyventojų apklausos vyko Australijoje, Kanadoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Airijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Meksikoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Pietų Korėjoje, Ispanijoje, Tailande, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje bei JAV.
